From Wikipedia, the free encyclopedia
Skruzdėlės (Formicidae) – plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių Apocrita pobūriui. Pasižymi ryškiu polimorfizmu ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Tai vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija.
| Formicidae | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Formicidae LATREILLE, 1802 | ||||||||||||
| Pošeimiai | ||||||||||||
|
Nešdamos svorį, skruzdėlės sprandu išlaiko pusiausvyrą. Skruzdėlių gebėjimą panešti įspūdingą svorį lemia ne tik jėga, bet ir technika bei pusiausvyra. Kembridžo universiteto mokslininkų grupė nustatė, kad galva ir sprandu skruzdėlės reguliuoja šiaudo pasvirimo laipsnį, kol randa tinkamą atramos tašką. Taip šiaudą jos gali nunešti labai toli – daugiau nei 100 metrų.
Skruzdėlės etologijos, ekologijos ir fiziologijos požiūriu yra labiausiai išsivysčiusi vabzdžių šeima. Jų kolonijos yra sudėtingi socialiniai dariniai su darbo pasiskirstymu ir komunikacijos sistemomis, kurios leidžia koordinuoti veiksmus atliekant atskiram individui neįveikiamas užduotis. Kai kurios rūšys turi išvystytą „kalbą“ ir geba perduoti informaciją. Be to, daugelis skruzdėlių rūšių palaiko labai glaudžius simbiotinius santykius su kitais vabzdžiais (tai vadinama mirmekofilija) ir augalais-mirmekofitais.
Bendruomenėse gyvenančios skruzdėlės dėl pasiskirstymo į kastų sistemas savo kolonijose tiksliai pasidalina pareigomis. Tai darbininkės, kareiviai, motinėlės, tranai. Skruzdėlių bendrija susideda iš keleto kastų: dažniausiai sparnuotų patinų bei patelių ir iš besparnių darbininkių, kurie gali būti įvairių dydžių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra.
Privalumai, kuriuos skruzdėlėms suteikia bendradarbiavimas, lėmė tai, kad šiuo metu tai dominuojanti pagal skaičių nariuotakojų grupė. Viename akre (0,4 ha) savanos Dramblio Kaulo Krante gyvena 8 mln. skruzdėlių, kurios sudaro apie 3000 kolonijų. Kartu su termitais skruzdėlynas sudaro trečdalį sausumos gyvūnų biomasės Amazonės baseino tropiniuose miškuose.
Nuo kitų geluoninių skruzdėlės skiriasi tuo, kad stiebelis, jungiantis krūtinę su pilveliu, yra su statmena atauga arba su 2 mazgeliais. Jų sparnai žymiai ilgesni už pilvelį. Antenos alkūninės, su ilgu stiebeliu. Geluonį turi ne visos rūšys, bet nuodingoji liauka yra.
Kaip bendruomeniniai vabzdžiai skruzdėlės įsirengia skruzdėlyną. Skruzdėlynai būna žeminiai, medieniniai ir kombinuoti. Žeminiai skruzdėlynai įrengiami arba žemėje, arba dalinai jos paviršiuje iš žemės grumstelių. Medieniniai skruzdėlynai įrengiami medžio kelmuose ar kamienuose. Kombinuoti skruzdėlynai įrengiami iš žemės grumstelių ir augalų dalelių (lapų, spyglių, šakų, žolių stiebelių). Kai kurios rūšys skruzdėlynuose įrengia specialius šiltadaržius, kuriuose augina tam tikras grybų rūšis lervų maitinimui.
Skruzdėlės minta mišriu maistu. Gyvūninės kilmės maistas – vabzdžiai, vorai, šimtakojai, sraigės. Augalinę maisto dalį sudaro sėklos, vaisiai, minkšti ūgliai, lipčius, nektaras ir kt.
Lietuvoje rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai. Žinoma apie 40 rūšių. Pagrindiniai atstovai:
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
