![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/9a/Feldpausch_Farms_005_%2528Large%2529.jpg/640px-Feldpausch_Farms_005_%2528Large%2529.jpg&w=640&q=50)
Silosas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Silosas – anaerobinėse (be deguonies) sąlygose fermentuoti žali augalai, kai dėl mikroorganizmų veiklos augaluose esantis cukrus fermentuojamas į organines rūgštis, iš kurių svarbiausia yra pieno rūgštis. Kad būtų užtikrintas tinkamas fermentacijos procesas ir pagamintas geras silosas, reikia prisilaikyti tokių pagrindinių elementų: tinkama silosuojamos masės drėgmė, pakankamas cukraus kiekis augaluose, greitas anaerobinių sąlygų sudarymas, gerai suslegiant ir sandariai uždengiant. Nepriklausomai nuo siloso saugyklų ar taikomos silosavimo technologijos, silosavimo principai yra tie patys. Siloso tranšėjos - tai labiausiai pasaulyje paplitusios siloso saugyklos. Smulkesniems ūkiams rekomenduojami plastikiniai siloso kaupai. Paplito ritininio (ryšulinio) siloso gamybos technologija. Šis silosavimo būdas labai tinka, kai pašaras gaminamas nedideliais kiekiais ir kuomet neužtenka žolės net ir nedidelei tranšėjai užpildyti. Hermetiški siloso bokštai Lietuvoje beveik nebenaudojami.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/68/Loaders_compacting_silage%2C_Revivim_2007.jpg/640px-Loaders_compacting_silage%2C_Revivim_2007.jpg)
Šis straipsnis apie pašaro rūšį. Apie birių medžiagų saugyklą skaitykite straipsnyje silosas (saugykla).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/9a/Feldpausch_Farms_005_%28Large%29.jpg/640px-Feldpausch_Farms_005_%28Large%29.jpg)
Silosas gali būti gaminamas ne tik iš žolių, bet ir iš kitų žalių augalų - kukurūzų vegetacinė masė, varpinių arba ankštinių grūdinių vegetacinė masė ir kt., iš kurių šienas negaminamas. Gali būti silosuojami ir nepilnai pribrendę varpinių ir ankštinių augalų grūdai. Cukrinių runkelių gręžinių, kukurūzų tarkių ir kitų perdirbamosios pramonės šalutinių produktų silosavimas yra geras jų konservavimo būdas.
Kad siloso fermentacija būtų geresnė, yra naudojami silosavimo priedai, kurių pagrindiniai: organinės rūgštys (dažniausiai skruzdžių rūgštis, propiono rūgštis, jų deriniai ir druskos); bakteriniai inokuliantai (dažniausiai įvairių štamų pieno rūgšties bakterijos ir propiono rūgšties bakterijos). Rečiau yra naudojami celulozolitiniai fermentiniai preparatai ir cukraus šaltiniai (melasa).
Teisingas siloso ėmimas iš saugyklų yra ne mažiau svarbus nei teisinga siloso gamyba. Juo labiau, kad kuo geresnės fermentacijos silosas yra pagaminamas, tuo jis mažiau atsparus antrinei fermentacijai pašaro ėmimo iš saugyklų ir naudojimo šėrimui metu.