Siesikai

Siesikai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybės vakaruose, prie Siesikų ežero. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (nuo 1537 m.), varpinė, kapinių koplyčia-mauzoliejus, Laisvės paminklas, pietuose išlikę dvaro rūmai (XVI–XIX a.). Veikia Siesikų gimnazija, biblioteka, paštas (LT-20048), kultūros namai, ambulatorija, vaistinė, girininkija.

Siesikai
[[Vaizdas:Siesikai_paminklas.JPG|{{#if:|270px]] Laisvės paminklas
Siesikai
55.293°š. pl. 24.501°r. ilg. / 55.293; 24.501 (Siesikai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija	Siesikų seniūnija
Gyventojų (2021)	397
Vikiteka	Siesikai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Síesikai Kilmininkas: Síesikų Naudininkas: Síesikams Galininkas: Síesikus Įnagininkas: Síesikais Vietininkas: Síesikuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Сѣсики[2]

Vakariniu pakraščiu teka Groblės upelis, į šiaurę nuo Siesikų yra Obelies upės aukštupys, rytiniame pakraštyje telkšo Siesikų ežeras. Stūkso archeologinis Siesikų akmuo.

Siesikų akmuo

Siesikų girininkija

Etimologija

Miestelio vardas siejamas su žemvaldžių ir dvarininkų Daumantų-Siesickių antrąja pavarde,^[3] nors galima daryti prielaidą, kad pavardė kilo nuo vietovės (pavyzdžiui, nuo Siesikų ežero),^[4] o ne atvirkščiai. Spėjama, kad Daumantai prie savo pavardės pridėjo vietovės pavadinimą apie 1600 m., o ilgainiui ji sulenkėjo ir tapo Siesickiais.^[5]

Istorija

Siesikų dvaras XIX a.

Siesikų pilį XIII a. pab. pastatė Utenos kunigaikščio Romunto sūnus Daumantas (kai kurie istorikai mano, kad XIV a. ji priklausė LDK kunigaikščiui Jaunučiui). 1441 m. minimas Siesikų dvaras ir Siesikų bažnyčia. Daumanto palikuonys Daumantai Siesickiai pastatė renesansinius rūmus (daug kartų perstatyti ir rekonstruoti).

XVI a. 2-ojoje pusėje jau minimas miestelis. 1537 m. dvarininkų Siesickių iniciatyva pastatyta Siesikų bažnyčia – manoma, kad nuo tada gyvenvietė ir imta vadinti Siesikais. 1748 m. Siesikai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. XVIII a. 1-ojoje pusėje dvaras per vedybas atiteko Radviloms, o XIX a. jį nupirko Daugėlos. XVIII a. pabaigoje Siesikų kapinėse Lokinės dvarininkas Medardas Končia pastatė mauzoliejinę koplyčią, kurioje buvo laidojami Končių, Daugėlų, Broel Pliaterių didikų šeimų atstovai.

XX a. Siesikai – Vilkmergės apskrities bažnytkaimis ir dvaras, valsčiaus centras.^[6]

XX a. pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos, Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1998 m. patvirtintas Siesikų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m.	Siesikų valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1950–1995 m.	Siesikų apylinkės centras	Ukmergės rajonas
1995–	Siesikų seniūnijos centras	Ukmergės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[2]	1902 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]
80	414	488	488	568	636
1982 m.[12]	1986 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.
630	638	700	601	508	397
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Siesikai iš pietų

Žymūs žmonės

• Siesikuose gimė ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas Julius Veselka (1943–2012).

Galerija

• 
  Gatvė prie seniūnijos
• 
  Siesikų girininkija
• 
  A. Smetonos sodintas ąžuolas
• 
  Kaimo kryžius

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 864 psl.
3. Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 161.
4. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 364
5. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 591
6. Siesiki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 600 psl. (lenk.)
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Siesikai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 194 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Siesikai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 148 psl.
13. Siesikai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 663
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

• Siesikai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 479 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	PAGIRIAI – 11 km Tulpiakiemis – 8 km		Lėnas – 17 km
			Petronys – 5 km
	Tarakai – 7 km Panoteriai – 13 km BUKONYS – 13 km		Atkočiai – 8 km DELTUVA – 16 km UKMERGĖ – 22 km