Senoji rusų kalba
kalba / From Wikipedia, the free encyclopedia
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje. Šiai valstybei žlugus, iš senosios rusų kalbos išsirutuliojo baltarusių, rusų, rusinų ir ukrainiečių kalbos. Buvo užrašoma kirilica.[1]
Daugiau informacijos Kalbama, Kalbančiųjų skaičius ...
Senoji rusų kalba Pѹсьскъ ѩзыкъ | |
Kalbama | Rytų Europa |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 0 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kalbos išnykimas | ~ XIV a. |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-3 | orv |
SIL | - |
Uždaryti