Meschetija

Meschetija (gruz. მესხეთი, Mescheti, turk. Mesheti), dar vadinama Samcchė – kalnuota istorinė sritis Pietų Kaukaze, Tao-Klardžetijos regione. Didžioji jos dalis yra dabartinėje Gruzijoje (dalis pietų ir pietvakarių Gruzijos). Istorinė Meschetija atitinka tris dabartinius Gruzijos Samcchės-Džavachetijos rajonus – Achalcichės, Adigenio ir Aspindzos. Centras – Achalcichė. Dalis istorinės Meschetijos yra dabartinės Turkijos pasienyje su Gruzija.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gruzijos regionas Meschetija მესხეთი
Tauta	turkai meschetinai

Istorija

Teritorija senovėje buvo apgyvendinta gruzinų, kurie Bizantijos viešpatavimo laikais (VI–XI a.) priėmė krikščionybę. Sritis IX–XI a. priklausė Tao-Klardžetijos karalystei, vėliau kartu su ja buvo prijungta prie vieningos Gruzijos karalystės.

Nuo XIII a., neramumų Gruzijoje metais, Meschetijoje (Samcchėje) kilo nauji lyderiai, kurie atsiskyrė nuo Gruzijos, sudarė sąjungą su mongolais. Iš Mechetijos buvo vėl suvienytas visas Tao-Klardžetijos regionas, kuriame susikūrė Samcchės atabegatas.

XVI a. Meschetiją galutinai užkariavo turkai ir prijungė prie Osmanų Imperijos. Tuo metu daug gruzinų atverčiami į islamą, jie ima kalbėti turkiškai. Susidaro dvi naujos etninės grupės:

• turkai meschetinai – suturkėję gruzinai
• čveneburiai – gruzinai musulmonai

Silpstant Osmanų imperijai ir stiprėjant Rusijos įtakai Kaukazo regione 1829 m., pasirašius Adrianopolio taikos sutartį, šiaurinė Meschetijos dalis atiteko Rusijos imperijai. Regione prasidėjo „atgruzinėjimas“ – daug gruzinų musulmonų XIX a., ypač antroje pusėje, persikėlė į Turkiją. Likę turkai meschetinai XX a. 5-ąjį dešimtmetį buvo deportuoti į Kazachiją ir Vidurinę Aziją. Daugelis jų ten ir liko ar pasklido po TSRS.