![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4e/Urocyon_littoralis.jpg/640px-Urocyon_littoralis.jpg&w=640&q=50)
Salinė lapė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Salinė lapė[2] (Urocyon littoralis) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Endeminis netoli Kalifornijos krantų esančiose Kanalo salose – Santa Katalinos, San Klementės, San Nikolaso, San Migelio, Santa Kruso ir Santa Rosos.[3]
Urocyon littoralis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Salinė lapė (Urocyon littoralis) | ||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
![]() Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Urocyon littoralis Baird, 1857 |
Salinė lapė primena nykštukinę pilkąją lapę ir yra mažiausia iš JAV gyvenančių lapių. Kūno ilgis iki uodegos galo 59–79 cm, aukštis ties pečiais 12–15 cm, sveria ~2 kg. Kailis pilkšvai baltas, su cinamoniniu poplaukiu šonuose bei balkšva, geltona ir geležies spalvos papilve. Uodega su juodu dryžiu.[3]
Patelė jauniklius išnešioja per 50–63 dienas, vadą sudaro 2–3 (retai nuo 1 iki 5) jaunikliai. Patelė jauniklius atsiveda užimtoje slėptuvėje – urve, drevėje, landoje tarp uolų, krūmuose, žmogaus pastatytuose statiniuose. Lapiukai gimsta akli, žindomi 7–9 savaites.[3]
Salinės lapės gyvena visuose Kanalo salų kraštovaizdžiuose – pievose, krūmynuose, čiaparalėje, kopose, miškuose, pajūryje, tarp uolų, pelkėse. Gyvena pavieniui, aktyviausios naktimis, bet dažnai sutinkamos ir dieną. Maitinasi viskuom – daugiausia vabzdžiais ir vaisiais, taip pat pelėmis, paukščiais, driežais, varlėmis, sraigėmis, žmonių paliktomis šiukšlėmis.[3]
Kanalo salų indėnai salines lapes gerbė, jos buvo svarbios jų mitologijoje, atliko toteminę funkciją. Jų kailis naudotas strėlinėms, kepurėms, užklotams, ritualiniams galvos apdangalams gaminti. Neretai laikytos kaip naminiai gyvūnai.[3]
Salinių lapių populiacija maža (~1000), labai jautri ligoms, buveinių kaitai. XX a. pab. sparčiai nyko dėl buveinių mažėjimo, konkurencijos su katėmis, atneštinių ligų, žūčių po automobilių ratais.[3] Šias lapes ypač medžioja kilnieji ereliai.[4] XXI a. pr., pradėjus šių lapių intensyvią apsaugą, populiacija atsistatė.[5]
- Santa Katalinos salos lapė
- Santa Kruso salos lapė
- Patelė su jaunikliu