From Wikipedia, the free encyclopedia
Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa) – vidutinio dydžio skruzdėlė iš Formica genties [1], Formicinae pošeimio.
| Formica rufa | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudoji miško skruzdėlė (darbininkė, renkanti maistą) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Šios skruzdėlės yra apie 7–14 mm ilgio, ryškiai rudos spalvos, su didele galva. Šių vabzdžių pilvelis vienanaris. Geluonies nėra. Pusę pilvelio užima nuodų liauka, supama raumeninio maišelio. Raumenims susitraukiant nuodai išmetami iki kelių dešimčių cm į tolį.
Mityboje didžiąją dalį sudaro įvairiausi vabzdžiai, taip pat ir kai kurių kitų rūšių skruzdėlės. Agresyviai gina ir visaip globoja amarinius vabzdžius, kurių išskiriamu lipčiumi minta. Šios skruzdėlės kartais apsigyvena kitų miško skruzdėlių lizduose (pvz., Formica fusca), laikinai tapdamos socialiniais parazitais.
Sutinkamos šiaurės Eurazijos miškų zonoje. Aiškiai pastebimos jų kolonijos, įsikūrusios stambiuose, iki 2 m aukščio, skruzdėlynuose, suneštuose iš spyglių ir šakelių. Kolonijoje vidutiniškai priskaičiuojama apie 100 tūkst. darbininkių ir 100 motinėlių, nors yra aprašyti atvejai, kai buvo randama ir iki 0,5 mln. individų. Paplitimas Europoje – nuo Ispanijos pietuose iki Norvegijos šiaurėje [2], įskaitant ir Baltijos šalis.
Šios skruzdėlės priskiriamos grupei rudųjų miško skruzdėlių, tarp kurių:
Rudosios miško skruzdėlės naudojamos gyvūninės kilmės vaistų gamyboje, homeopatijoje [3]. Iš jų gaunama: skruzdžių rūgštis, eterinis aliejus, baltyminės ir riebalinės medžiagos, chitinas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
