![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d5/Romuva_sanctuary.jpg/640px-Romuva_sanctuary.jpg&w=640&q=50)
Romovė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Romovė – legendinė prūsų religinė šventovė, pagrindinio žynio – krivių krivaičio – buveinė. Čia degusi ir amžinoji ugnis (minima nuo IV–VI a.). Manoma, kad šventovė buvusi Nadruvos žemėje.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d5/Romuva_sanctuary.jpg/640px-Romuva_sanctuary.jpg)
Vokiečių kronikininkas Simonas Grunau „Prūsijos kronikoje“ ją vadina Rikojotu (Rickoyott). Jis aprašo čia esantį ąžuolą, kuris buvęs 6 uolekčių storio, galingas ir aukštas, žaliavo žiemą ir vasarą (war stetis grün, winter und sommer), o lapija buvo tokia vešli, kad pro ją neprasiskverbdavo lietus. Aplink ąžuolą buvo ištempti audeklai, už kurių galėjo įeiti tik krivis krivaitis ir vyriausieji vaidelotai. Ąžuole stovėjo 3 dievų stabai – mirties dievas Patolas (ar Pikulis), griaustinio dievas Perkūnas ir derliaus bei karo dievas Patrimpas (Perkūnas viduryje).[1] Prie ąžuolo nuolatos degė šventoji ugnis, kurstoma ąžuolinėmis malkomis. Jeigu ji būtų užgesusi, ją saugantis vaidelotas (waidlott) būtų turėjęs atsakyti savo galva. Ugnyje buvo deginamos aukos.