![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/25/Roche_limit_%2528far_away_sphere%2529.svg/langlt-640px-Roche_limit_%2528far_away_sphere%2529.svg.png&w=640&q=50)
Rošė riba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Rošė riba, kartais vadinama Rošė spinduliu, – atstumas, kurio ribose kosminis kūnas, išlaikantis savo medžiagą tik dėl gravitacijos jėgos, suirs dėl antro kūno keliamų potvyninių bangų, jei jų jėga bus didesnė nei gravitacijos jėga.[1] Rošė ribos viduje, orbitoje esantis kūnas yra linkęs suirti ir sudaryti žiedus. Už Rošė ribos, materija yra linkus kolapsuoti. Riba pavadinta prancūzų astronomo Eduardo Rošė vardu, kuris pirmasis apskaičiavo šią teorinę ribą 1848 m.[2]
Paprastai Rošė riba taikoma palydovui, suyrančiam dėl planetos, aplink kurią jis skrieja, potvyninių jėgų. Kai kurie palydovai (tiek gamtiniai, tiek dirbtiniai), gali skrieti ir orbita, esančia Rošė ribos viduje, mat juos papildomai išlaiko ir kitos jėgos, ne tik gravitacija. Jupiterio mėnulis Metidė bei Saturno mėnulis Panas yra tokių palydovų pavyzdžiai, kurie išsilaiko dėl tamprumo jėgos. Ekstremaliais atvejais, objektai, esantys tokių palydovų paviršiuje, gali būti atplėšti potvyninių jėgų. Silpnesnis palydovas, toks kaip kometa, kirtus Rošė ribą, suyra.
Kadangi potvyninės jėgos Rošė riboje nugali gravitacinę jėgą, joks didesnis kūnas negali sukolapsuoti iš mažesnių kūnų tame regione. Iš tiesų, beveik visi žinomi planetų žiedai yra Rošė ribos viduje (išskyrus Saturno žiedus bei Fobo žiedus). Šios išimtys gali būti proplanetinių akrecinių diskų, nesugebėjusių sulipti į pakankamo dydžio kūnus, liekanos arba susidarė palydovui kirtus Rošė ribą ir suirus.
Verta paminėti, kad Rošė riba nėra vienintelė kometų suirimo priežastis. Susiskaldymas dėl slėgio ar dėl per didelio sukimosi greičio yra dažniau pasitaikančios kometų suirimo priežastys.