Raudonosios Žvaigždės ordinas

Raudonosios Žvaigždės ordinas (rus. Орден Красной Звезды) – TSRS karinis ordinas, kuriuo būdavo apdovanojami kariai ir karo jūrininkai už ypatingus nuopelnus ginant TSRS tiek karo, tiek taikos metais, užtikrinant valstybės saugumą.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Raudonosios Žvaigždės ordino antroji pusė.

Pirmasis ordino kavalierius buvo Vasilijus Bliucheris, apdovanotas 1930 m. rugsėjo mėn.

Ordino statutas

Ordinas įsteigtas 1930 m. balandžio 6 d., jo statutas patvirtintas 1930 m. gegužės 5 d. Vėliau ordino statutas keistas 1936 m. gegužės 7 d., 1943 m. birželio 19 d., 1946 m. vasario 26 d., 1947 m. spalio 15 d. ir gruodžio 16 d. 1980 m. kovo 28 d. patvirtinta nauja ordino statuto redakcija.

Raudonosios Žvaigždės ordinu apdovanodavo:

Raudonosios Armijos (Tarybinės Armijos), Karinio jūrų laivyno, pasienio ir vidaus reikalų kariuomenės kariškius,
TSRS Valstybės saugumo komiteto (anksčiau – ČK) darbuotojus,
vidaus reikalų ministerijos eilinius ir vadovaujančius darbuotojus
karinius dalinius ir junginius, karo laivus
įmones, įstaigas ir organizacijas.

Ordinu buvo galima apdovanoti ir užsienio valstybių kariškius.

Raudonosios žvaigždės ordinu būdavo apdovanojama už:

asmeninę narsą ir vyriškumą kautynėse, puikų kovos veiksmų organizavimą ir sumanų vadovavimą, padėjusius TSRS kariuomenės sėkmei;
sėkmingus karinių dalinių ir junginių kovos veiksmus, kurių dėka priešininkui padaryta žymi žala;
nuopelnus užtikrinant valstybės saugumą ir TSRS valstybinės sienos neliečiamumą;
narsą ir vyriškumą, parodytus vykdant karinę ar tarnybinę pareigą sąlygomis, kai kyla grėsmė gyvybei;
pavyzdinį specialių vadovybės užduočių vykdymą ir kitus žygdarbius, atliktus taikos metais;
didelius nuopelnus palaikant aukšta kariuomenės kovinę parengtį, puikius kovinės ir politinės parengties rodiklius, naujos karinės technikos įvaldymą ir kitus nuopelnus stiprinant TSRS gynybinę galią;
nuopelnus vystant karo mokslus ir karo techniką, ruošiant kadrus TSRS ginkluotosioms pajėgoms;
nuopelnus stiprinant socialsitinių valstybių sandraugos gynybinę galią.

Ordinu apdovanodavo TSRS Gynybos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ar Valstybės saugumo komitetui pateikus paraišką.

Raudonosios žvaigždės ordinas būdavo nešiojamas dešinėje krūtinės pusėje. Turint kitų ordinų – po 2-ojo laipsnio Tėvynės karo ordino.

Apdovanojimų praktika

Raudonosios žvaigždės ordinas buvo vienas dažniausių karinių apdovanojimų Didžiajame Tėvynės kare, juo apdovanota daugiau kaip 2 milijonai kariškių (dalis jų Raudonosios žvaigždės ordinu apdovanoti kelis kartus). Didelė dalis apdovanotųjų – jaunesnieji karininkai.

Viso atlikta 3 876 740 apdovanojimų.

1944–1958 m., kol nebuvo medalio „Už nepriekaištingą tarnybą“, ordinu apdovanodavo ir už ilgą tarnybą – 15 metų ginkluotosiose pajėgose, valstybės saugumo organuose ar milicijoje.

Ordino aprašymas

Raudonosios Žvaigždės ordino ženklas buvo rubino raudonumo emale padengta penkiakampė žvaigždė.

Ordino centre – skydas, kuriame pavaizduota raudonarmiečio su miline ir šautuvu rankose figūra. Aplinks skydą – tos pačios spalvos apvadas su užrašu „Visų šalių proletarai, vienykitės“. Apatinėje apvado dalyje – užrašas „TSRS“ (СССР). Po skydu – pjautuvo ir kūjo atvaizdas. Skydas, raudonarmiečio atvaizdas, užrašai, pjautuvas ir kūjas, žvaigždės kraštai oksiduoti.

Ordino ženklas gamintas iš sidabro. 1975 m. ženkle sidabro būdavo 27,162±1,389 g. Visa ordino masė – 33,25 ± 1,62 g.

Didžiausias ordino skersmuo – 47-50 mm (priklauso nuo kaldinimo metų). Atstumas nuo ženklo centro iki žvaigždės spindulio galo – 26-27 mm.

Vidinėje ordino pusėje – įsriegtas strypelis su veržle, kuriais ženklas tvirtinamas prie drabužių.

Ordino juosta – šilkinio muaro (24 mm pločio), bordinės spalvos su pilka juostele (5 mm pločio) viduryje.

Kiti panašūs ordinai

Bucharos Liaudies Tarybų Respublikos Raudonosios žvaigždės ordinas

Vikiteka: Raudonosios Žvaigždės ordinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga