From Wikipedia, the free encyclopedia
Rūkas – ore susidariusi gausi smulkių vandens lašų arba kristalų sankaupa, dėl kurios horizontalus matomumas atmosferos priežemio sluoksnyje yra mažesnis nei 1 kilometras. Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 kilometrų, šis reiškinys vadinamas rūkana. Rūkas, kai matomumas siekia 50 m ir mažiau, vadinamas labai stipriu (tirštu) ir yra labai pavojingas, 50–200 m – stiprus, 200–500 m – vidutinis.
.jpg)
Rūkas kaip ir debesys atsiranda, kai ore kondensuojasi vandens garai. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip -20 °C, rūkas paprastai būna vien iš vandens lašelių. Rūkas, susimaišęs su dūmais ir dujiniais atmosferos teršalais, vadinamas smogu. Kuo rūkas vandeningesnis (g/m³) ir kuo didesnės jo dalelės, tuo mažesnis matomumas.
Rūkams būdingas didelis kintamumas laike ir erdvėje, jų skaičius gali skirtis ir net visai nedidelėje teritorijoje. Reiškinys yra sietinas ne tik su bendrąja atmosferos cirkuliacija, jos savybėmis, bet ir vietiniais veiksniais, t. y. vietovės aukščiu, reljefo formomis, vandens telkiniais, pelkėmis, šaltiniais ir kt., kurių poveikis yra labai svarbus rūko susidarymui. Ežerai, pelkės, upių slėniai, šaltiniai yra vienas iš pagrindinių vietinių (spinduliuotinių) rūko susiformavimo veiksnių. Didžiausias rūko dienų skaičius yra susijęs su ciklonine veikla, kai šiltas oras iš Atlanto vandenyno užteka ant jau atšalusio Žemės paviršiaus.
Pagal susidarymo sąlygas rūkai gali būti: advekciniai, kai oro masės su tam tikra temperatūra ir drėgnumu yra nunešamos į kitą teritoriją, turinčią kitokią temperatūrą ir drėgnumą, spinduliuotiniai, susidarantieji dėl vietovės atšalimo, ypač esant mažai debesuotam orui, ir mišrūs, advekciniai – spinduliuotiniai, kurie susidaro esant abiem veiksniams. Visi kiti rūkų tipai yra susiję su garavimu, maišymusi, oro grafija, frontais, pakrančių miestais – tai dažniausiai yra vietinės reikšmės rūkai.
Radiaciniams rūkams susidaryti reikalingos tokios sąlygos:
Klimatinė informacija apie rūką reikalinga saugiam transporto, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir kitų transporto priemonių eismui. Žemės ūkyje rūkai gali suvaidinti teigiamą vaidmenį, sumažindami pavasario ir rudens šalnas. Miesto rūkai kartu su išmetamais teršalais gali kenkti žmonių sveikatai, kadangi neigiamas dūmų ir dujų poveikis esant rūkui yra daug stipresnis, negu giedru oru.
Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienų. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje (90-105 dienos), o mažiausiai Vidurio Lietuvos žemumoje (38-51 dienos). Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės–liepos mėnesiais (pačiame pajūryje liepą–rugsėjį), o dažniausiai spalį–gruodį. Gana dažni ir ilgai trunkantys rūkai būna pajūryje arba netoli jo. Pajūryje dažniausi rūkai pavasario pradžioje.
Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4–6 valandos, o maksimaliai gali tvyroti net keletą parų. Reikia pažymėti, kad su rūko dienų skaičiumi keičiasi ir rūko trukmė. Kuo daugiau rūko dienų, tuo rūkas turi ilgesnę trukmę. Vidutiniškai ilgiausia vieno rūko trukmė būna antroje rudens pusėje–žiemos pradžioje (pajūryje antroje žiemos pusėje–pavasario pradžioje). Trumpiausiai vienas rūkas trunka pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje (pajūryje antroje vasaros pusėje).
Per metus rūkas Lietuvoje vidutiniškai būna nuo 350 iki 650 valandų. Ilgiausiai rūkas tvyro Žemaičių aukštumoje ir Rytų Lietuvoje. Rečiausiai rūkas susidaro gegužę-liepą, o dažniausiai – lapkritį-kovą (pajūryje kovą-gegužę).
Lietuvoje yra priimta manyti, kad rūkas tampa labai pavojingas tuomet, kai matomumas sumažėja iki 500 m ir dar labiau. Tada sutrinka eismas keliuose, darbas oro ir jūrų uostose. Jei rūkas neišsisklaido iki 12 val. ir daugiau, o matomumas mažiau nei 100 m – tai stichinis rūkas.
Išskirtiniai rūkai:[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
