Pėžaičiai

Pėžaičiai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, 7 km į vakarus nuo Veiviržėnų. Seniūnaitijos centras. Kaime yra buvusi Pėžaičių pagrindinė mokykla (dabar Veiviržėnų gimnazijos skyrius), paštas (LT-96261), J. Lankučio bibliotekos filialas, medicinos punktas, dvi maisto parduotuvės, karčema. Gyvenvietės pietiniame pakraštyje yra kapinynas. Pėžaičių girininkija yra įsikūrusi Ažpurvių kaime.

Pėžaičiai
[[Vaizdas:Pėžaičiai01.jpg|{{#if:|270px]]
Pėžaičiai
55.579°š. pl. 21.487°r. ilg. / 55.579; 21.487 (Pėžaičiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	273
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Pė́žaičiai Kilmininkas: Pė́žaičių Naudininkas: Pė́žaičiams Galininkas: Pė́žaičius Įnagininkas: Pė́žaičiais Vietininkas: Pė́žaičiuose
Istoriniai pavadinimai	vok. Pöszeiten

Keliai į Klaipėdą, Gargždus, Veiviržėnus, Švėkšną. Per Pėžaičius teka upelis Aisė (Veiviržo dešinysis intakas).

Istorija

Buvusi siaurojo geležinkelio stotis

Pėžaičių kaimas pastebimai išaugo XVIII a. 1785 m. vokiškai jis vadintas Pehszeiten arba Pehszen-Gerge. 1890 m. Pėžaičių kaimas priskiriamas naujai susikūrusiai Vanagų parapijai (prieš tai priklausė Priekulės parapijai). 1895–1944 m. Pėžaičiuose veikė vokiška pradinė mokykla (įkurta užeigos namuose). 1906–1944 m. į Pėžaičius iš Klaipėdos kursavo siaurasis traukinukas. XX a. pradžioje pastatyta traukinio stoties pastatas (dabar daugiabutis gyvenamasis namas). 1913 m. Pėžaičių kaime minima didelė lentpjūvė, paštas, telegrafas. Iki 1919 m. Pėžaičiuose buvo Vokietijos muitinė ir valstybinės sienos perėjimo punktas.

Tarpukaryje Pėžaičiuose veikė lietuvių Giedotojų choras, Santaros ir Visuomenės sąjungos (įk. 1938 m.) skyriai, Jaunųjų ūkininkų ratelis. 1933 m. vasarą per repeticiją Giedotojų choras buvo užpultas vietinių smogikų ir sumuštas (Pėžaičiuose beveik 70 % gyventojų buvo vokiečiai). 1938 m. rugpjūčio 21 d. Pėžaičių kaimo kapinėse buvo pastatytas paminklas pagerbti žuvusiems I pasauliniame kare.

Pokaryje Pėžaičių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai, senieji gyventojai pasitraukė į Vokietiją, kaimą apgyvendino žmonės iš kitų Lietuvos vietų. 1950 m. Pėžaičių kaimo teritorijoje susprogdinta partizanų slėptuvė su 4 partizanais (1990 m. toje vietoje pastatytas kryžius). Atnaujino savo veiklą mokykla. 1950–1961 m. buvo septynmetė, 1961–1986 m. – aštuonmetė, 1986–1998 m. – devynmetė, 1998–2003 m. – dešimtmetė, 2003–2008 m. pagrindinė, nuo 2008 m. – pradinė.

Sovietmečiu Pėžaičiai buvo „Pionieriaus“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Prijungta dalis Aisėnų kaimo teritorijos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Priekulės valsčius	Klaipėdos apskritis
1950–1959 m.	Pėžaičių apylinkės centras	Priekulės rajonas
1959–1963 m.		Klaipėdos rajonas
1963–1976 m.	Agluonėnų apylinkė
1979–1995 m.	Veiviržėnų apylinkė
1995–	Veiviržėnų seniūnija	Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[2]	1905 m.[3]	1910 m.[4]	1925 m.	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[6]
161	216	270	231	259	311
1979 m.sur.[7]	1986 m.[8]	1989 m.sur.[9]	2001 m.sur.[10]	2011 m.sur.[11]	2021 m.sur.[12]
299	347	308	374	312	273

Literatūra

• Albertas Juška. Mažosios Lietuvos Mokykla. Klaipėda. 2003. – psl. 408

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
3. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
4. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
5. Pėžaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 837 psl.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Pėžaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 368
9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Pėžaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 668 psl.