From Wikipedia, the free encyclopedia
Pusiaujo Gvinėjos Respublika (Pusiaujo Gvinėja) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Šalis šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu bei su Biafros įlanka vakaruose. Nors šalis ir vadinama Pusiaujo Gvinėja, tačiau ji yra kiek šiauriau.
Pusiaujo Gvinėjos Respublika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Žygiuokime keliu“ | |||||
Pusiaujo Gvinėja žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | ispanų, prancūzų, portugalų | ||||
Sostinė | Malabas | ||||
Didžiausias miestas | Malabas | ||||
Valstybės vadovai • prezidentas • premjeras • - |
Teodoro Obiang Nguema Mbasogo Manuel Osa Nsue Nsua - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
28 051 km2 (140) nėra duomenų | ||||
Gyventojų • 2023 • Tankis |
1 714 672 (154) 61 žm./km2 (156) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2023 (progn.) 28,36 mlrd. $ (148) 18 362 $ (90) | ||||
Valiuta | CFA frankas | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +1 | ||||
Nepriklausomybė |
nuo Ispanijos 1968 m. spalio 12 d. | ||||
Interneto kodas | .gq | ||||
Šalies tel. kodas | +240 |
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija
Pirmieji gyventojai Pusiaujo Gvinėjoje buvo pigmėjai, kurių pavienės gyvenvietės liko dabartinio Rio Munio Šiaurės rytų dalyje. XVII a. – XIX a. bantų migracijos metu kontinentinėje Pusiaujo Gvinėjos dalyje atsirado fangų genčių. Įvairių genčių iš Kamerūno ir Rio Munio emigracijos metu Bioke susiformavo bubių tauta, kurie ir buvo pirmieji Bioko salos gyventojai. Anobono pirmieji gyventojai yra kildinami iš Angolos, kurie buvo atgabenti portugalų iš San Tomės salos.
Dėl tropinių sąlygų, t. y. dėl to, kad didžiuma šalies apaugusi atogražų miškais, teritorijoje nesusiformavo jokia aukštesnė afrikinė kultūra. Tik Bioko salos bubiai, nuo maždaug XIII a. palaikę ryšius su ibibijais šiaurėje, suformavo pirmuosius valstybinius junginius, buvo įjungti į Kalabaro karalystės prakybinę sistemą.
Portugalų keliautojas Fernão do Pó tapo pirmuoju europiečiu atradusiu Bioko salą 1472 m., kurią pavadino Formosa („Grožis“). Vėliau pervadinta atradėjo vardu. 1474 m. Fernando Po ir Anobono salos (kaip ir tarpe esančios San Tomė ir Prinsipė) tapo Portugalijos kolonijomis. Portugalai tyrinėjo ir žemyno pakrantes, tačiau dėl sunkių gamtinių sąlygų jų nekolonizavo. XVII a. regione sustiprėjo portugalų konkurencija su Nyderlandais, tačiau Portugalai šią kovą laimėjo.
1778 m. Bioko ir Anobono salas bei komercines teises į kontinentinę teritoriją nuo Nigerio iki Ogovės upių Portugalija perleido Ispanijai mainais į žemes Amerikoje. Nepaisant to dėl bubių valstybės pasipriešinimo ir tropinių ligų, iki XIX a. vidurio ispanai regiono nekontroliavo.
1827–1843 m. Pusiaujo Gvinėjos salose veikė Jungtinės Karalystės bazė kovai su prekybą vergais, vėliau perkelta į Sierą Leonę pagal susitarimą su Ispaniją, kuri susigrąžino teritorijas ir ėmė jas eksploatuoti, introdukuodama kakavos kultūrą. 1900 m. sutartimi su Prancūzija buvo nustatytos žemyninės valstybės sienos. 1926–1959 m. visos Pusiaujo Gvinėjos teritorijos buvo sujungtos į koloniją Ispanijos Gvinėją.
1968 m. rugsėjį Francisco Macías Nguema buvo išrinktas pirmuoju Pusiaujo Gvinėjos prezidentu. Tų pačių metų spalio 12 d. Pusiaujo Gvinėja paskelbė nepriklausomybę.
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos provincijos
Pusiaujo Gvinėja yra suskirstyta į 2 regionus ir 7 provincijas. Kiekviena provincija turi sostinę (žemiau nurodyta)
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos geografija
Pusiaujo Gvinėja yra viena mažiausių Afrikos šalių. Šalį sudaro 2 regionai: Salų regionas ir Kontinentinis regionas. Viena iš Salų regiono sala Biokas yra didžiausia Gvinėjos įlankos ir Pusiaujo Gvinėjos sala. Bioko saloje yra įsikūrusi Pusiaujo Gvinėjos sostinė – Malabas.
Saloje gyvena apie 20 % šalies gyventojų. Maždaug 300 km į pietvakarius nuo Kontinentinio regiono nutolusi yra mažesnė sala Anobonas, kurioje gyvena apie 1 % gyventojų. Taip pat salos Koriskas, Elobėj Grandė ir Elobėj Čikas priklauso Pusiaujo Gvinėjai.
Šalyje dominuoja Drėgnųjų miškų klimatas.
Dalį šalies sudaro drėgnieji miškai, pakrantes – mangrovės. Toliau šalies gilumoje yra daugiau dirbamos žemės. Bioko saloje vietoj dalies drėgnųjų miškų buvo užaugintos plantacijos. Anobone auga aliejinės palmės ir riešutinės kokospalmės.
Šalies drėgnieji miškai yra puiki vieta gyventi įvairioms gyvūnų rūšims, tarp jų: beždžionės (šimpanzės, gorilos), leopardai, afrikiniai miškiniai drambliai, miškiniai buivolai. Taip pat čia dažnai galima pamatyti okapijų ir bongų.
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos ekonomika
Žemės ūkyje dirba beveik pusė šalies gyventojų, nors tik 5 % žemės yra derlinga. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, kakava, bei mediena. Auginami ryžiai, batatai, plantanai (bananų rūšis), manijokai.
Gaminamos pagrindinės plataus vartojimo prekės, apdirbama kakava, mediena. Yra nedidelė žvejybos pramonė, auginama nedaug galvijų. Šalis turi naftos telkinių, iš kurių turėtų pagerėti gyvenimo sąlygos, bet taip nėra dėl valdžios korupcijos. Šalis taip pat turi neeksploatuojamų mangano, urano, aukso, titano, geležies rūdos telkinių.
Pagrindiniai eksporto produktai yra kuras, metanolis, kava, mediena, kakavos pupelės. Pagrindiniai importo produktai yra naftos, maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, įvairūs mechanizmai. Pusiaujo Gvinėjos pagrindiniai mainų partneriai yra Ispanija, JAV, Kamerūnas, Japonija, Prancūzija.
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos demografija
Pusiaujo Gvinėjoje yra dvi didelės etninės grupės:
Gyventojų pasiskirstymas pagal religijas:[1]
Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas: 87 % (93,4 % vyrams, 80,5 % moterims).[2] Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo: 61,61 metų. Struktūra pagal amžių:[2]
Pastarieji duomenys rodo, kad Pusiaujo Gvinėjos gyventojai bendrai paėmus yra labai jauni. Palyginimui, Europos Sąjungoje 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro tik 15,44 % visos populiacijos.
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos kultūra
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.