Psichozė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Psichozė – bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe.
Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai, kurie paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais, (pvz., paranoja); haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija; dažnai nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo ir nepagrįstumo, bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai.
Psichozės reakciją gali sukelti įvairūs tiek fiziologiniai, tiek funkciniai veiksniai, dėl ko psichozė paprastai laikoma fiziologinę ligą indikuojančio karščiavimo atitikmeniu psichinės ligos atveju.
Daugumai žmonių gyvenimuose pasitaiko panašių realybės iškraipymo epizodų, todėl vienas iš paplitusių mokslinių požiūrių yra, kad psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidarius ypatingai intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms, kuriuo atveju psichozė greičiausiai nėra psichinės ligos simptomas (žr. schizotipija).