Pragmatizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pragmatizmas – filosofijos kryptis, susiformavusi XIX a. pab. – XX a. pr. JAV. Vertina filosofiją ir sprendimus pagal naudingumą ir rezultatus praktikoje. Pragmatizmo teorija kelia uždavinį moksliniais metodais analizuoti ir pagrįsti mąstymo struktūras bei sprendimus, siekiant racionalaus, efektyvaus bei veiksmingo pritaikymo praktikoje.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Čia „teisinga yra tai kas pateisinama praktinėmis išvadomis“, o tiesos kriterijus yra jos pateisinamumas praktikoje.
Pragmatistus (Čarlzą Pirsą (Charles Peirce), Viljamą Džeimsą (Wiliiam James), Džoną Diujį (John Dewey)), nors jie laikėsi skirtingų pozicijų, vienijo vienas tikslas: jungti teoriją ir praktiką.