Pijus IV

Pijus IV (lot. Pius IV; tikrasis vardas Giovanni Angelo Medici) 1499 m. kovo 31 – mirė 1565 m. gruodžio 9 d.) – popiežius nuo 1559 m. gruodžio 25 d. iki mirties.

Šis straipsnis apie Popiežių Pijų IV. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.

Pijus V lot. Pius IV
224-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Giovanni Angelo Medici
Gimė	1499 m. kovo 31 d. Milanas, Italija
Mirė	1565 m. gruodžio 9 d. (66 metai)
Palaidotas (-a)	Roma
Tautybė	italas
Pijaus IV herbas
224-asis Popiežius
Išrinktas	1559 gruodžio 25
Baigė	1565 gruodžio 9
Pirmtakas	Paulius IV
Įpėdinis	Pijus V
Vikiteka	Pijus IV

Biografija

Kilęs iš mažai žinomos Milano miestiečių šeimos. Studijavo filosofiją, mediciną ir teisę Pavijoje ir Bolonijoje. Nuo 1526 m. dirbo Popiežiaus valstybėje. 1542–1543 m. apaštalinis komisaras. 1545 m. paskirtas Raguzos arkivyskupu. Nuo 1546 m. tapo Popiežiaus kariuomenės generaliniu komisaru. 1549 m. paskirtas kardinolu. Po 1559 m. išrinkimo popiežiumi, nepritarė ankstesniojo popiežiaus Pauliaus IV pradėtoms reformoms. Pripažino Ferdinandą I Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Žymiausias tuo, kad baigė Tridento susirinkimą ir patvirtino jo nutarimus, tarp kurių buvo patvirtintas naujas katekizmas, paskelbė Tridento susirinkimo tikėjimo išpažinimą, peržiūrėjo Draudžiamųjų knygų sąrašą. Apribojo inkvizicijos veiklą. Pontifikato laikotarpiu rėmė menus ir mokslą. Romoje įsteigė popiežiškąją spaustuvę knygoms visomis kalbomis leisti. 1565 m. buvo atskleistas ir nuslopintas pasikėsinimas į Pijų IV. Savajame herbe panaudojo tolimų giminaičių – garsiosios Mediči giminės ženklus. Skyrė daug lėšų statyboms Romoje.^[1] Kaltintas nepotizmu. Palaidotas Šv. Petro bazilikoje, vėliau perlaidotas Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Romoje.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Paulius IV	Popiežius Pijus IV 1566-1572	Įpėdinis Popiežius Pijus V

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai

Šaltiniai

1. Algirdas Jurevičius. Pijus IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 219-220 psl.