Pomeranijos kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pomeranijos kunigaikštystė (vok. Herzogtum Pommern, lenk. Księstwo Pomorskie, XII a. – 1637 m.) – istorinė kunigaikštystė Pomeranijoje, pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurią valdė Grifinai (Pomeranijos kunigaikščiai). Kunigaikštystė atsirado iš pamarėnų kunigaikščio Vartislavo I valdų. Vėliau buvo prijungta Šlavės ir Štolpo žemė 1317 m., Riugeno kunigaikštystė 1325 m., Lauenburgo ir Biutovo žemė 1455 m. Vienu metu prie kunigaikštystės buvo prijungtas Noimarkas, Ukermarkas, Užpėnėnų žemės, Meklenburg-Štrelico kunigaikštystė.
- Šis straipsnis apie valstybę Ščečino Pomeranijos regione. Apie jos rytinę kaimynę skaitykite straipsnyje Pomerelijos kunigaikštystė.
Herzogtum Pommern Księstwo Pomorskie Pomeranijos kunigaikštystė | ||||
buvusi kunigaikštystė | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Pomeranija valdant paskutiniams Grifinams | ||||
Sostinė | Ščecinas, Deminas, Volgastas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Pomeranijos kunigaikštis | ||||
1091–1135 | Vartislavas I | |||
Istorija | ||||
- Kunigaikštystės įkūrimas | 1121 m., 1121 | |||
- Paskutinio kunigaikščio mirtis | 1637 m. | |||
Ilgą laiką Pomeranija buvo vasalai: Lenkijos 1122–1138 m., Saksonijos kunigaikštystės 1164–1181 m., Danijos 1185–1227 m. Šventosios Romos imperijos 1181–1185 ir 1227–1806 m. Kartais Pomeranija būdavo Brandenburgo markgrafų vasale. Daugumą laiko Pomeranija buvo padalinta, valdoma skirtingų Grifinų šeimos atšakų. Po paskutinio Pomeranijos kunigaikščio mirties Pomeraniją pasidalino Brandenburgas-Prūsija ir Švedija. Vėliau Švedijos ir Prūsijos karaliai tapo Šv. Romos imperijos Reichstago nariais kaip Pomeranijos kunigaikščiai.