![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/97/Pinus_silvestris_nf.jpg/640px-Pinus_silvestris_nf.jpg&w=640&q=50)
Plikasėkliai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Plikasėkliai (Gymnospermae) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės augalai. Priklauso sėklinių induočių (Tracheobionta) grupei. Yra apie 1000 rūšių.
Gymnospermae | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
![]() Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) | ||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||
| ||||||
Skyriai | ||||||
Sėklos susidaro ant motininio augalo esančiuose sėklapradžiuose, kurie niekuo neapgaubti ir todėl augalai pavadinti plikasėkliais. Apvaisinimui nereikia vandens, nes žiedadulkes (vyrišką gametofitą) ant moteriškojo gametofito perneša vėjas.
Lietuvoje augantys sporiniai induočiai yra žoliniai augalai, o plikasėkliai – medžiai ir krūmai. Šiai augalų grupei be pušų dar priklauso eglės, kadagiai, maumedžiai ir kt. Visiems jiems būdingi sumedėję stiebai ir dauginimosi organai – kankorėžiai. Plikasėklių vandens indai yra menkiau išsivystę negu lapuočių medžių. Vanduo jų stiebais kyla lėčiau, todėl plikasėkliams reikėjo prisitaikyti taupiai naudoti vandenį. Daugumos plikasėklių lapai virtę spygliais, kurių paviršiaus plotas nedidelis, odelė stora, žiotelės įdubusios. Todėl spygliuočiai gali augti vietovėse, kur aplinkos temperatūra žema, siaučia stiprūs vėjai.