Plazminė ląstelė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Plazminė ląstelė, arba plazmocitas – B limfocitams priskiriama ląstelė, kurios pagrindinė funkcija yra antikūnų sintezė. Plazminės ląstelės paprastai randamos nedideliais kiekiais kaulų čiulpuose. Tai virš 10 µm skersmens ovalios ląstelės, turinčios ekscentrišką branduolį.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/1/11/Plasmacell.jpg)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c2/B-Zelle-Plasmazellen.png/320px-B-Zelle-Plasmazellen.png)
Plazmocitai susidaro iš aktyvintų B limfocitų ir gyvena tik 10-30 dienų. Jų citoplazmoje gerai susiformavęs grūdėtasis endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, daug laisvųjų ribosomų, ryškių centriolių ir pavienių lizosomų.
Plazminių ląstelių piktybinės ligos vadinamos monokloninėmis gamapatijomis.
![]() |
Šis straipsnis apie citologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |