Plastidė

Plastidė (gr. plastos, plastidos) – augalinių ląstelių organoidas, suformuotas tam tikros formos kūnelis. Augalinių ląstelių citoplazmoje randami forminiai kūneliai, nuo kurių priklauso augalų spalva. Jos aptinkamos ir dumbliuose. Spalvotosios plastidės dar vadinamos chromatoforais.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Plastidžių tipai

Tipai

Priklausomai nuo pigmentų, plastidės būna kelių tipų:

• Chloroplastas – žalios spalvos plastidė. Joje vyrauja žaliasis augalų pigmentas chlorofilas.
• Chromoplastas – geltonos arba oranžinės spalvos plastidės. Šią spalvą suteikia geltonasis pigmentas ksantofilas ir oranžinis karotinas.
• Leukoplastas – bespalvės plastidės.

Chloroplastai yra reikšmingiausias plastidžių tipas. Jie atsakingi už fotosintezę, panaudojant šviesos energiją. Chloroplastų ląstelėje gali būti nuo kelių iki keliasdešimties. Jų struktūra panaši į mitochondrijų. Dengia dviguba išorėje ir viduje lygi membrana. Yra trečia membranų sistema – tilakoidai, kuriuos sudaro lamelos, kanalų krūvelės panašios į monetų stulpelius ir vadinamos granomis. Lamelos ir granos pasklidusios stromoje. Lamelose lokalizuoti chlorofilo grūdeliai. Lamelų membrana vyksta fotosintezės šviesinės reakcijos – dalis, susijusi su šviesos energijos transformavimu į ATP. Tamsinės reakcijos (angliavandenių sintezė) vyksta stromoje. Stromoje yra ribosomų, kurios sintezuoja kai kuriuos chloroplastų struktūrinius baltymus ir tamsos reakcijų fermentus.

Chromoplastai neturi chlorofilo, tačiau juose yra kitų spalvotų pigmentų. Jie nevykdo fotosintezės, bet sukuria regimąjį masalą gyvūnams, kad šie padėtų apdulkinti žiedus, išplisti vaisiams ir sėkloms.

Leukoplastai yra bespalvės, kiaušinio formos ar apvalios plastidės. Jos aptinkamos požeminėse augalų dalyse, stiebo šerdyje, sėklose, kur neprasiskverbia saulės šviesa. Leukoplastuose stebimos pavienės lamelos (chloroplastuose jų labai mažai arba visai nėra). Jų ir chlorofilo gamyba slopinama genetiškai arba lėtėja dėl šviesos stygiaus. Šviesoje gali formuotis chloroplastai (pažaliuoja bulvės). Leukoplastuose sandėliuojamos medžiagos (aliejai, baltymai).

Amiloplastais vadinami leukoplastai, užpildyti krakmolu. Jie aptinkami indėlinėse augalo dalyse.

Visos plastidės turi savo žiedinę DNR, kuri koduoja RNR polimerazes, struktūrinius baltymus, tamsiųjų reakcijų fermentus. Tai neužtikrina visos baltymų apykaitos. Dalis jų atkeliauja iš ET, juos koduoja branduolio DNR. Dauginantis chloroplastui, DNR replikuoja ir paskui dalijasi į 2 dalis. Taip gali pumpuruoti. Atsipumpuravusi plastidė yra nediferencijuota ir gali virsti tiek leukoplastu, tiek chloroplastu, tai priklauso nuo aplinkos sąlygų.