Pjedestalinis stalas

Pjedestalinis stalas (angl. pedestal desk) – paprastai didelis atskiras stalas, kurio stačiakampis stalviršis uždėtas ant dviejų pjedestalų ar ant dviejų spintelių su stalčiais (tai spintelinis stalas). Pjedestalai paprastai turi cokolius. Dažnai po stalviršiu tarp pjedestalų, virš sėdinčiojo kelių būna didelis stalčius. Kartais, ypač pagaminti XIX ir XX a., pjedestaliniai stalai tarp pjedestalų priekyje turi plokštę, pridengiančią sėdinčiojo kojas nuo priešais stalą esančių žmonių. Tokius stalus kartais vadina paneliniais stalais (angl. panel desk).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pjedestalinis stalas J. Stalino kabinete

Prancūziškojo imperinio stiliaus pjedestalinis stalas

Nuo XVIII a. vidurio pjedestaliniai stalai dažnai turėjo stalviršius, kurie buvo padengti dideliu odos ar gelumbės paneliu, kartais auksuotais apvadais, skirtu rašymui.

Labai mažai nespecialistų pjedestalinius stalus vadina pjedestaliniais. Daugelis žmonių juos vadina vadovų stalais (angl. executive desk), priešpastatydami narveliniams stalams (angl. cubicle desk), kurie atitenka tiems, kas dirba to vadovo vadovaujami. Tačiau terminas vadovo stalas naudojamas labai įvairiems stalams vadinti, todėl mažiau vartojamas pjedestalinis stalas yra tikslesnis.

Istorija

Pjedestaliniai stalai atsirado XVIII a., bet išpopuliarėjo XIX ir XX a., aplenkdami skaičiumi sekreterus ir rašomuosius biurus. Prancūzijoje pozicijas išlaikė rašomieji biurai (pranc. bureau plat).

Pjedestaliniai stalai turi bent du pirmtakus:

• Mazarinio biuras – XVII a. antros pusės prancūziškas rašomųjų stalų tipas, pavadintas pagal kardinolą Mazarinį,
• Jumu biuras arba mokslininko stalas) – kiniškas stalas, kuriuos europiečiai žinojo beveik vien tik iš piešinių ant porceliano.

Kaip ir pjedestalinis stalas šie pirmtakai turi šoninius korpusus su stalčiais, tačiau jie stovi ant 15-30 cm aukščio kojų.

• 
  Hesės pjedestalinis stalas
• 
  Meksikietiškas pjedestalinis stalas (XX a. pradžia)
• 
  Pjedestalinis stalas politiko Roberto Šumano kabinete
• 
  Pjedestalinis stalas Napoleono kabinete Elbos saloje

Variantai

• Pjedestalinio stalo variantas yra partnerinis stalas – jo stalviršis dukart didesnis, beveik kvadrato formos, su stalčiais iš abiejų pusių. Prie jo sėdi du žmonės veidais vienas į kitą. Thomas Chippendale tokių stalų, plačiai naudotų bibliotekose, brėžinių pateikė knygoje „The Gentleman and Cabinet-Maker’s Director“ (1753–4 ir 1762 m.).
• Pjedestaliniai stalai iš lakštinio metalo imti naudoti 1946 m. ir JAV buvo populiarūs iki 8-ojo dešimtmečio. Juos, vadinamus tanker desks, naudojo mokyklose, verslo ir vyriausybiniuose biuruose.
• Pjedestalinis stalas, kurio stalviršis sumažintas maždaug trečdaliu, o vienas pjedestalas pakeistas kojomis, vadinamas dešiniapjedestaliu stalu ar kairiapjedestaliu stalu. Tokie stalai dažnai naudoti kaip studentų darbo stalai.
• Vienu iš dviejų kampaninių stalų variantų yra pjedestalinis stalas. Tokius stalus praeityje naudojo kariškiai. Šie stalai buvo skirti dažniems pergabenimams – jie lengvai išsiardo į du pjedestalus su stalčiais ir nuimamą stalviršį. Šios trys dalys dažniausiai turi šonuose dideles rankenas, skirtas pernešimui.

Vikiteka: Pjedestalinis stalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga