Pindorama

Pindorama (port. Pindorama, iš senovės tupių kalbos: pindó-rama ar pindó-retama – „palmių šalis“) – senovinis kultūrinis regionas dabartinės Brazilijos ir Urugvajaus teritorijoje, egzistavęs paskutiniaisiais amžiais iki Brazilijos kolonizacijos XVI a.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų Amerikos istorinis regionas Pindorama
Šalis	pakrantės Brazilija
Tautos	tupiai ir tupujai
tupinambai, trebembiai, potiguarai, tabažarai, kaetai, tupinambai, tupinikimai, aimoriai, goitakasai, temiminai, tamojai, tupinikimai, karižai, čarua

Dabar žodžiu „Pindorama“ tupių ir gvaranių tautos vadina Braziliją.

Geografija

Regionas driekėsi visa dabartinės Brazilijos ir Urugvajaus pakrante nuo Amazonės žiočių šiaurėje iki La Platos pietuose ir sudarė siaurą ilgą juostą, dalinamą daugybės upių žiočių. Visam regionui būdingas drėgnas klimatas ir gausūs Atlanto vandenyno pakrantės miškai. Regionas buvo ypač tankiai gyvenamas. Manoma, kad visame regione XVI a. pr. galėjo gyventi apie du mln. gyventojų. Rytuose regionas glaudėsi prie Atlanto vandenyno, o vakaruose jį uždarė Amazonija (šiaurinėje atkarpoje), Kaatinga, Seradas ir Pampos (pietinėje atkarpoje).

Kultūra

Regionas, nepaisant jo ilgio, vietos gyventojų buvo suvokiamas kaip tam tikras kultūrinis vienetas, o ryšiai tarp atskirų regiono dalių buvo palaikomi jūra. Dauguma regiono gyventojų kalbėjo gana tarpusavyje artimais senosios tupių kalbos (nhe’enga tupi) dialektais, kas gerino tarpusavio bendravimą ir kultūrinį bendrumą, o vėliau leido lengviau portugalams užkariauti šį kraštą. Visi vietos gyventojai kultūriškai dalinosi į tupius (kalbančius senąja tupių kalba) ir tupujus (visas kitas gentis).

Gyventojai gyeno 600–700 žmonių dydžio įtvirtinotose gyvenvietėse, kurios neretai kariavo tarpusavyje. Jų ūkis buvo pagrįstas medžiokle ir žemdirbyste. Buvo organizuojamasi į didesnius teritorinius susivienijimus, valdomus savotiškos aristokratijos (morubixaba). Visuomenėje didelę reikšmę turėjo šamanizmas ir pirmykščiai tikėjimai (svarbesnės dievybės buvo tupã, anhang ir pan.), kurių kultu rūpinosi žyniai payes.

Pindoramos regiono gyventojai pirmieji susidūrė su europiečiais XVI a. pradžioje, todėl buvo pirmieji išnaikinti ar asimiliuoti.

Gentys

Visa Pindorama buvo apgyvendinta keliolikos skirtingų genčių, kurios dalijosi įtakos sferomis. Iš šiaurės į pietus gentys buvo išsidėstę taip:

• šiaurės tupinambai – gyveno prie Amazonės žiočių, dab. Paros valstijoje;
• trebembiai – gyveno šiaurinėje Brazilijos pakrantėje, dab. Maranjano ir Searos valstijoje;
• potiguarai – gyveno šiaurės rytinėje Brazilijos pakrantėje, dab. Searos ir Šiaurės Rio Grandės ir Paraibos valstijose;
• tabažarai – gyveno ryčiausiame Brazilijos išsikišime, dab. Pernambuko valstijoje;
• kaetai – gyveno San Fransisko upės žemupyje, dab. Alagoaso valstijoje;
• tupinambai – gyveno dab. Bahijos valstijoje;
• tupinikimai – gyveno dab. Bahijos valstijoje;
• aimoriai – gyveno dab. Bahijos valstijoje;
• goitakasai – gyveno dab. Espirito Santo ir Rio de Žaneiro valstijose;
• temiminai – gyveno dab. Rio de Žaneiro valstijoje;
• tamojai – gyveno dab. San Paulo valstijoje;
• tupinikimai – gyveno dab. San Paulo, Paranos ir Santa Katarinos valstijose;
• karižai – gyveno dab. Pietų Rio Grandės valstijoje;
• čarua – gyveno dab. Urugvajuje;