From Wikipedia, the free encyclopedia
Paragvajinė lapė arba pampinė lapė (lot. Lycalopex gymnocercus, isp. zorro de las Pampas, zorro gris pampeano, aguarachay, port. graxaim-do-campo, gvar. aguara cha'ĩ, jaguaranitanga, jaguara) – šuninių šeimos plėšrusis žinduolis, paplitęs Pietų Amerikoje, daugiausia pampų ir Gran Čako savanų plotuose: rytų Bolivijoje, vakarų Paragvajuje, šiaurės–šiaurės rytų Argentinoje, pietų Brazilijoje ir visame Urugvajuje.
Lycalopex gymnocercus | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paragvajinė lapė (Lycalopex gymnocercus) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Lycalopex gymnocercus Fischer, 1814 | ||||||||||||||
Paplitimas |
Kūnas 51–80 cm ilgio, sveria 2,4–8 kg. Spalva pilka – viršuje tamsesnė, papilvėje šviesesnė. Snukis ir panasrė juodi (tuo skiriasi nuo andinės lapės). Arealo šiaurinėje dalyje gyvenančios paragvajinės lapės ryškesnių spalvų, nei gyvenančios pietuose.
Gyvena pampų žolynuose, aukštumose, viržynuose, kalnagūbriuose, dykynėse. Laikosi daugiausia atviruose, aukšta žole apaugusiuose plotuose, kalnagūbriuose, bei paupių sąžalynuose.
Paragvajinės lapės gyvena pavieniui, bet per rują sudaro monogamines poras. Nėštumas trunka 55–60 dienų. Jauniklius prižiūri abu tėvai. Jaunikliai gimsta beveik juodi, o bręstant kailis blunka.
Gyvūnas visaėdis, bet daugiausia ėda mėsą (ypač graužikus, kiškius, triušius, paukščius, rečiau varles, driežus), taip pat – vaisius, cukranendrių stiebus. Prie gyvenviečių medžioja vištas, ėriukus. Veikliausia naktį, bet atokesnėse vietose galima pamatyti ir dieną. Paragvajinė lapė užpulta dedasi esanti negyva.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.