From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Paštuvos kapinynas – kapinynas, esantis Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Paštuvos kaime (formaliai – gretimame Brūžės kaime), Nemuno dešiniajame krante. Valstybės saugomas archeologijos paminklas nuo 1992 m.[1]
| Paštuvos kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Paštuvos kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Batniavos seniūnija | ||
| Plotas | 13810 m² | ||
| Naudotas | II-III, XIV-XVI a. | ||
| Žvalgytas | 1931, 1932, 1936, 1961, 1988, 2004 m. | ||
| Registro Nr. | AV277 / u. k. 6001 | ||
Kapinyno reljefas maždaug lygus, kiek nuolaidėjantis į vakarų (Nemuno) pusę, su pailga apie 1 m aukščio kalvele vidurinėje dalyje. Teritorija užstatyta elektros perdavimo linijų stulpais, labai apardyta. Nemaža kapinyno dalis nuplauta į upę, daug kur pastebimos iškastos senos duobės. Paviršius dirvonuoja, kapinyno rytiniu pakraščiu praeina kaimo kelias (Paštuvos g.). Priešingoje jo pusėje, į šiaurės rytus, stūkso Paštuvos piliakalnis. Kapinyne rasti nedegintų mirusiųjų kapai su įkapėmis. Dalis kapų nuplauta Nemuno, dalis suardyta anksčiau dirbant žemės darbus. Vertybių amžius siekia II-III a. ir XIV-XVI a.[1] laikotarpius.
1931 m. Nemuno potvynis ties Paštuva apardė senkapį. Atslūgus vandeniui, šioje vietoje vietiniai gyventojai rado bronzinių papuošalų, ginklų ir žmonių kaulų. Tai gana plačiai nušvietė to meto spauda, vėliau savo dienoraštyje aprašė Jonas Puzinas.[2] Tai paskatino pradėti archeologinius tyrimus. Du vėlyvi kapai ištirti 1931 m., 24 to paties laikotarpio - 1936 m. 1988 m. ištirtas 50 kv. m plotas, tačiau kapų nerasta. 2004 m. ištirtas 58 kv. m plotas, kuriame surasti du vėlyvi suardyti kapai, taip pat aptikta mezolito laikotarpio titnago dirbinių.[1]
1961 m. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovė R. Rimantienė) prie Paštuvos kaimo tyrė mezolito‑bronzos amžiaus Paštuvos stovyklavietę, kurioje aptiko tris kultūrinius sluoksnius su gausiais radiniais.[3]
