Osiano giesmės
From Wikipedia, the free encyclopedia
Osiano giesmės [1] – epinė poema, sudaryta iš atskirų eilėraščių ciklo, išleista 1760 m. škotų poeto Džeimso Makfersono. Makfersonas teigė, jog Škotijos aukštumose surinko žodinę autentinę medžiagą škotų geilų kalba.
Osianas – mitinis keltų bardas, sutinkamas airių ir škotų mitologijoje. Pagal legendą jis buvo keltų herojaus Fino Mak Kumalos (Fingalo) ir jo žmonos Sadbės sūnus, gyvenęs III mūsų eros amžiuje.
Ir Fingalas, ir jo sūnus Osianas valdė legendinę senovės fianų bendruomenę, kuri veikė kariuomenės pavyzdžiu. Tas, kuris norėjo gauti fianų kario vardą, turėjo ne tik pasižymėti karingumu, bet ir būti poetu bei žinoti visas „12 poezijos knygų“.[2]
Makfersono išleista knyga buvo populiari tarptautiniu mastu, ji išversta į daugumą Europos kalbų ir turėjo didelę įtaką tiek romantizmo judėjimo vystymuisi, tiek keltų–goidelų atgimimo judėjimui, žinomam „Gaelic revival“ pavadinimu. Makfersono šlovę vainikavo jo palaidojimas tarp literatūros korifėjų Vestminsterio abatijoje. Škotų literatūros pedagogas ir eseistas Viljamas Patonas Keras (William Paton Ker) leidinyje „Cambridge History of English Literature” pastebėjo, jog: „Makfersono, kaip filologo tyrinėtojo, amatas būtų buvęs niekas be jo literatūrinių sugebėjimų“.[3]