Orestėja
From Wikipedia, the free encyclopedia
„Orestėja“ (gr. Ὀρέστεια) – senovės graikų dramaturgo Aischilo trijų dalių tragedija, pasakojanti apie Mikėnų karaliaus Atrėjo šeimos prakeiksmą. Kūrinys parašytas 458 m. pr. m. e. Tais pačiais metais suvaidintas per dievo Dioniso šventę Atėnuose, kur pelnė pirmą vietą.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
„Oristėją“ sudaro „Agamemnonas“ (pasakojimas apie Trojos karo didvyrio Agamemnono nužudymą), „Vyno aukotojai“ (dar vadinamas „Choeforomis“ – jame pasakojama apie tai, kaip Agamemnono sūnus Orestas, padedamas sesers Elektros, nužudė savo tėvo žudikus – motiną Klitaimnestrą ir jos meilužį Aigistą. Gelbėdamasis nuo kerštingų erinijų, Orestas pateko į dievų Apolono ir Atėnės globą) ir „Eiminidės“ (persekiojamas keršto deivių erinijų, Orestas nuvyko į teismą Atėnuose. Ten Apolono ir Atėnės pastangomis buvo išteisintas). Tai vienintelė išlikusi senovės graikų dramaturginė trilogija, kurioje iš esmės metaforiškai vaizduojamas nuoseklus Argo perėjimas nuo monarchinio valdymo iki Atėnų demokratinio.
„Oristėja“ kartais klaidingai laikoma tetralogija, nes turėjusi ketvirtą dalį, kuri neišliko – pasakojimą apie Protėją. Manoma, kad Aischilo pabaigai sukurta satyrinė pjesė paremta Homero Odisėjos ketvirtąja knyga, kurioje pasakojama, kaip Agamemnono brolis Menelajas, grįždamas iš Trojos namo, užsuka pas Protėją, norėdamas sužinoti savo ateitį. Mokslininkai ir antikos tyrinėtojai mano, jog pastarasis pasakojimas buvo šalutinė trilogijos dalis, kuria galbūt norėta parodyti žmonijos pergalės prieš gamtą negalimumą.