Operacinis stiprintuvas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Operacinis stiprintuvas – didelį stiprinimo koeficientą turintis stiprintuvas, turintis du įėjimus (tiesioginį ir invertuojantį). Būdami universalūs įvairių schemų elementai, tokie stiprintuvai neretai gaminami kaip integralinės schemos. Stiprintuve išėjimo įtampa lygi įtampos tarp šių dviejų įėjimų skirtumui, padaugintam iš stiprinimo koeficiento:
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/92/741_op-amp_in_TO-5_metal_can_package_close-up.jpg/320px-741_op-amp_in_TO-5_metal_can_package_close-up.jpg)
Pagal šią formulę išėjimo įtampa gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Tai pasiekiama maitinant stiprintuvą iš dviejų priešingo ženklo įtampos šaltinių. Stiprinimo koeficientas Gatv paprastai siekia dešimtis tūkstančių ir daugiau, net ir panašių prietaisų jis gali gana daug skirtis. Jei reikalingas tikslus stiprinimo koeficientas, naudojamas diferencialinis stiprintuvas
Kadangi stiprinimo koeficientas labai didelis, paprastai jis sumažinamas įvedant neigiamojo grįžtamojo ryšio grandinę. Tuomet skaičiuojant išėjimo įtampą, tariama, jog esant nusistovėjusiai pusiausvyrai įtampos skirtumas tarp invertuojančio ir tiesioginio įėjimų lygus nuliui.
Stiprintuvas buvo pavadintas „operaciniu“ nes analoginėse skaičiavimo mašinose tokie įrenginiai buvo skirti matematinėms operacijoms (sudėčiai, atimčiai, diferencijavimui ir integravimui) atlikti. Schema su operaciniu stiprintuvu gali imituoti diodo (superdiodas) ar ritės (giratorius) darbą, būdama pigesnė ar turėdama geresnes charakteristikas nei imituojami elementai.
Jei nėra neigiamo grįžtamojo ryšio, toks stiprintuvas dažniausiai dirba kaip komparatorius: jei įtampa tiesioginiame įėjime didesnė nei invertuojamame, jo išėjimo įtampa tiesiog lygi teigiamo maitinimo šaltinio įtampai (maksimali galima). Jei įtampa didesnė invertuojamame įėjime, išėjimo įtampa lygi neigiamo maitinimo šaltinio įtampai (minimali galima).