Niobis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Niobis (anksčiau angliškai vadintas kolumbiu) – 41-as cheminis elementas periodinėje lentelėje, metalas, žymimas Nb.
Niobis (Nb) | |
---|---|
![]() | |
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 41 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
92,90638(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
146 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
652,1 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d4 5s1 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
134 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
1,6 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
? |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
8,57 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
53,7 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
2742 K |
Lydymosi šiluma |
26,9 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
5015 K |
Garavimo šiluma |
690,1 kJ/mol |
Molinis tūris |
10,84 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Niobis yra retas, minkštas, pilkas bei elastingas metalas, randamas pirochlore, euksenite, kolumbite. Šis elementas pirmiausia buvo rastas pastarajame minerale ir dėl šios priežasties buvo pavadintas kolumbiu.
Pramonėje niobis yra įvairių plieno lydinių sudedamoji dalis. Šis metalas naudojamas branduolinėje pramonėje, elektronikoje, optikoje ir juvelyrikoje.
Gryno niobio gamtoje niekada nebūna, tačiau jo junginių galima rasti Kanadoje, Brazilijoje, Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Rusijoje.