Nemirų Šv. Dvasios bažnyčia

54°48′19.69″ š. pl. 23°18′50.05″ r. ilg.

Nemirų Šv. Dvasios bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Šakių
Savivaldybė	Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyvenvietė	Nemirai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1943 m.

Kitos reikšmės – Šventosios Dvasios bažnyčia.

Nemirų Šv. Dvasios bažnyčia – bažnyčia, stovinti Nemirų kaime, Jankų seniūnijoje, 6 km į šiaurę nuo Bagotosios, 8 km į vakarus nuo Višakio Rūdos. Liaudies architektūros formų. Švenčiami šv. Pranciškaus žaizdų atlaidai.^[1] Prie bažnyčios buvusioje klebonijos sodyboje išlikusi klėtelė, pritaikyta kultūros renginiams ir bendruomenės pobūviams, šalia eksponuojami buvusios klebonijos pamatai.

Jankų valsčiaus žmonės, priklausę Višakio Rūdos ir Paluobių parapijoms, tarpukaryje daugelį metų, beveik visą nepriklausomybės laikotarpį, siekė turėti savo bažnyčią.^[2] Vilkaviškio vyskupas 1942 m. leido Nemiruose kurti parapiją.

Jankai buvo daug didesni už Nemirus, bet būtent čia, vakarinėje valsčiaus dalyje, ūkininkas Tilmonas skyrė žemės sklypą bažnyčios statyboms. Ją pradėta statyti II pasaulinio karo metu. Kunigo Alekso Labanausko rūpesčiu ir iniciatyva buvo steigiama parapija, o 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Šv. Dvasios bažnyčia buvo pašventinta drauge su kapinėmis šalia šventoriaus. Bendroje statybų talkoje dirbo vietiniai ir Jankų kaimo gyventojai, ruošę miško medžiagą, pylę gruntą, kalę pamatus, skolinę savo arklius ir vežimus. Iki rudens pastatyti ir ūkiniai trobesiai.^[2] Tarp parapijos steigėjų svarbiausias buvo Sasnavos kaimo lentpjūvės ir malūno savininkas Juozas Urbonas. Jis daug padėjo miško medžiagomis, nupirko bažnyčios varpą ir įvairių reikmenų. Tačiau J. Urbonas nukentėjo nuo raudonųjų partizanų, kurie po metų sudegino jo ūkio trobesius, o vėliau žuvo ir pats J. Urbonas.^[2]

Po klebono Prano Šukio mirties (1978) bažnyčia nuolatinio kunigo neturi.

2018 m. Šv. Dvasios bažnyčia minėjo 75-ąsias metines.^[3] 2023 m. bažnyčios 80-ajam jubiliejui buvo remontuojama.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu. Šventoriaus tvora medinių statinių.

Nemirų bažnyčios varpinės žalvarinis varpas, išlietas 1683 m., yra respublikinės reikšmės dailės paminklas, 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.^[4] Varpas kurį laiką buvo saugomas Višakio Rūdos parapijos muziejuje.^[5] Pacų giminės atstovų užsakymu buvo išlietas Karaliaučiuje. Įrašas ant graižo skelbia, jog tai buvo meistras Matas Vilhelmas Pėteris. Varpo skersmuo yra 55 cm, aukštis – 45 cm. Varpo istorija galėjo būti sudėtinga, nes varpo šonas apsilydęs, pakabinimo kilpos nupjautos, varpo „viršugalvis“ pragręžtas, liemuo įtrūkęs.^[6] Vienoje iš varpo liemens pusių yra du reljefiniai ovalai – „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“ ir „Trys išminčiai garbina Kūdikėlį Jėzų“. Varpo banderolėje tarp puošnaus ornamento juostų yra lotyniškas įrašas „1683 m. Dievo šventovės garbei“. Deja, įraše nenurodyta, kuriai Užnemunės ar Panemunės šventovei šis varpas buvo skirtas. Su Nemirų parapija varpas negali būti susijęs, nes bažnyčia palyginti nesena, statyta tik 1943 m. Žinių apie kitus šio Karaliaučiaus meistro išlietus ir iki mūsų laikų išlikusius varpus nėra. Šis didikų Pacų šeimos užsakytas varpas – bene pirmasis, nuo kurio prasidėjo gausūs Lietuvos šventovių užsakymai Karaliaučiaus meistrams.^[6]