Nedžefet-Pehu
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nedžefet-Pehu nomas (egip.: nDft phtt, pasenęs skaitymas – Atef-Pehu), (Antrasis) Likopolio nomas (gr. ὁ Λυκοπολίτης νομός, lot. Nomos Lycopolites posterior) – Senovės Egipto (nuo III tūkst. pr. m. e.), 30 m. pr. m. e.-307 m. ir Romos Egipto provincijos administracinis teritorinis vienetas, priklausęs Aukštutiniam Egiptui ir žymėtas numeriu 14. Jo pavadinimas buvo susideda iš žodžių „nedžefeto medis“ (Pistacia terebinthus) ir „žemutinis“, dėl to nomas dar vadinamas Žemutiniu nedžefeto nomu.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nedžefet-Chent nomas ὁ Λυκοπολίτης νομός | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Nr. 14 žemėlapyje | ||||
Valstybė | Senovės Egiptas | |||
Dalis | Aukštutinis Egiptas | |||
Administracinis centras | Kis |
Sostinė (niwt) buvo Kis (dab. Kisas, Ptolemėjų laikų Kusai) vakariniame Nilo krante. Pats nomas buvo į vakarus nuo pagrindinės Nilo upės vagos, nors valdė šiek tiek teritorijų ir rytiniame krante, ir apėmė dalį dabartinės Asjuto muchafazos. Pietuose buvo Atefet (12) ir Nedžefet-Chent (13), o šiaurėje – Unet (15) nomai.