Nešančioji banga
From Wikipedia, the free encyclopedia
Telekomunikacijoje nešančioji banga arba nešantysis signalas – nuolatinė pastovios amplitudės ir dažnio elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia siųstuvas. Nešančioji banga yra moduliuojama (modifikuojama) informaciniu pranešimo signalu tam, kad būtų galima perduoti informaciją.[1]
Ši nešančioji banga paprastai turi daug didesnį dažnį nei pranešimo signalas. Taip yra todėl, kad nepraktiška perduoti signalus žemais dažniais.
Nešančiosios bangos paskirtis paprastai yra arba perduoti informaciją erdvėje kaip elektromagnetines bangas (kaip radijo ryšio metu), arba leisti kelioms skirtingų dažnių nešančiosioms bangoms dalytis bendra fizine perdavimo terpe, naudojant dažnio padalijimo tankinimą (pvz., kabelinėje televizijoje).
Terminas yra kilęs iš radijo ryšio, kur nešančioji banga sukuria bangas, kurios perduoda informaciją (modifikaciją) oru iš siųstuvo į imtuvą. Šis terminas taip pat vartojamas nemodifikuotai spinduliuotei, kai nėra jokio modifikuojančio signalo.[2]
Muzikos įrašų gamyboje nešantysis signalas gali būti valdomas modifikuojančiu signalu, norint pakeisti garso įrašo garso savybes ir suteikti gylio bei judėjimo pojūčius.[3]