Narvos kultūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Narvos kultūra arba Narvos-Nemuno kultūra – ankstyvojo ir vėlyvojo neolito, o šiaurinėje dalyje ir Bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, maždaug V–IV tūkst. pr. m. e. paplitusi dabartinėje Estijoje, Latvijoje, šiaurės ir vakarų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado sritis), gretimose Lenkijos dalyse ir Pskovo srities (dab. Rusija) vakarinėje dalyje tarp Narvos upės Estijoje ir Nemuno Lietuvoje.
Narvos kultūra | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Dab. valstybės | Estija, Latvija, Lietuva, Kaliningrado sritis, Baltarusija | |||||
Amžius | Neolitas | |||||
Narvos kultūra susidarė iš mezolito Kundos kultūros ir III tūkstantmetyje patyrė virvelinės keramikos įtaką. Ji egzistavo tuo pačiu metu, kaip ir neolitinė Nemuno kultūra piečiau.
Vėlyvoji Narvos kultūra vadinama skirtingais kultūrų pavadinimais: Žižico, Šiaurės Baltarusijos, vėlyvoji Lubanos tipo.