From Wikipedia, the free encyclopedia
Nanto ediktas − Prancūzijos karaliaus Henriko IV pasirašytas ediktas (įsakas) 1598 m. birželio 13 d. Nante, pasibaigus hugenotų karams.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiuo ediktu hugenotai gavo tikėjimo laisvę ir politines teises, galėjo atlikinėti apeigas miestuose (išskyrus Paryžių ir kelis kitus miestus), savo pilyse, kai kuriuose kaimuose, bet dominuojanti religija liko katalikybė.
Hugenotų bylas nagrinėjo ypatingieji rūmai, įsteigti prie Paryžiaus, Tulūzos, Bordo, Grenoblio parlamentų.
Pagal slaptus papildomus Nanto edikto straipsnius hugenotai gavo 100 tvirtovių su karinėmis įgulomis, teisę turėti kariuomenę. Tai sukėlė popiežiaus, katalikų dvasininkijos ir parlamentų priešiškumą. Po 1621 − 1629 m. karaliaus karo su hugenotais slaptieji straipsniai buvo panaikinti, o vėliau, 1685 m. spalio 18 d. Liudvikas XIV Fontenblo ediktu panaikino Nanto ediktą, ir Prancūzijoje prasidėjo hugenotų persekiojimas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.