Nabatėjai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Nabatėjai (hebr. נַבָּטִים = Nabatim, gr. Ναβαταῖοι = Nabataioi, arab. الأنباط = al-ʾAnbāṭ) – semitų etninė grupė, IV a. pr. m. e. – VII a. gyvenusi Artimuosiuose Rytuose. Jie kalbėjo aramėjų kalbai gimininga nabatėjų kalba.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
Malkûtâ Nabatu Nabatėjų karalystė | ||||
buvusi karalystė | ||||
| ||||
Sostinė | Petra | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Nabatėjų karaliai | ||||
168-144 m. pr. m. e. | Aretas I | |||
71-106 m. | Rabelis II | |||
Era | Senovė | |||
- Konsoliduojama | 168 m. pr. m. e. m. | |||
- Prijungiama prie Romos | 106 m. | |||
Uždaryti
Nabatėjų gyvenamos teritorijos apėmė dabartinės Jordanijos ir pietų Izraelio teritorijas (istoriniai Edomo ir Moabo regionai), bet jų kultūrinė įtaka siekė arabų gentis dabartinėje Saudo Arabijoje. Nabatėjų gyvenamas regionas vadinosi Nabatėja, o sukurta karalystė, egzistavusi 168 m. pr. m. e.–106 m. – Nabatėjų karalystė.