Intervalas (lot. intervalum – tarpas) – atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio tonų, dviejų muzikos garsų skirtumas. Kiekvienas intervalas gali būti vertikalusis (harmoninis), arba horizontalusis (melodinis).
- Intervalas sudarytas iš dviejų vienu metu skambančių garsų yra vadinamas harmoniniu, arba vertikaliuoju intervalu.[1]
- Iš dviejų vienas po kito skambančių garsų sudarytas intervalas yra vadinamas melodiniu, arba horizontaliuoju intervalu.
Harmoninis intervalas nusakomas tik dydžiu (pvz., didžioji sekunda, mažoji tercija, ir pan.), o melodinis – dar ir kryptimi (aukštyn, žemyn). Apatinis intervalo garsas vadinamas jo pagrindu, viršutinis – viršūne. Pagal skambesio darnumą ar aštrumą intervalai skirstomi į konsonansus ir disonansus.
Intervalo kiekybė
Intervalo dydį – jo kiekybę (ir paties intervalo pavadinimą) lemia aprėpiamas diatoninės dermės laipsnių kiekis nuo pagrindo iki viršūnės. Pagal dydį inetrvalai vadinami lotyniškais kelintiniais mot. giminės skaitvardžiais (prima, sekunda, tercija, kvarta, kvinta ir t. t.) arba žymimi arabiškais skaitmenims. Intervalai iki oktavos (8) imtinai yra vadinami paprastaisias, virš oktavos – sudėtiniais (jie sudaromi iš oktavos ir paprastojo intervalo).
Intervalo kokybė
Iš natūraliųjų diatoninės dermės laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami diatoniniais. Kokybinį diatoninio intervalo dydį lemia jo sudėtin įeinančių tonų ir pustonių kiekis. Pagal kokybę jie esti grynieji (prima, oktava, kvinta, kvarta), didieji ir mažieji (sekunda, tercija, seksta, septima; atitinkamai sudėtiniai: nona, decima, tercdecima, kvartdecima). Išimtis – padidintos kvartos ir sumažintos kvintos intervalai (susidaro tarp IV ir VII mažorinės dermės laipsnių); jie yra vienodo dydžio (dvylikalaipsnėje temperuotoje darnoje) ir kiekvienas jų dar vadinamas tritoniu. Žymint intervalo kokybę naudojamos tokios santrumpos:
- gr. – grynasis intervalas (pvz., gr.4 – grynoji kvarta);
- m. – mažasis intervalas (pvz., m.2 – mažoji sekunda);
- d. – didysis intervalas (pvz., d.3) – didžioji tercija;
- pad. – padidintieji intervalai (pvz., pad.4 – padidintoji kvarta);
- sum. – sumažintieji intervalai (pvz., sum.5 – sumažintoji kvinta).
| Intervalo pavadinimas | santrumpa | apimtis | pustonių skaičius |
|---|---|---|---|
| Grynoji prima | gr.1 | 0 tonų | 0 |
| Mažoji sekunda | m.2 | ½ tono | 1 |
| Didžioji sekunda | d.2 | 1 tonas | 2 |
| Mažoji tercija | m.3 | 1½ tono | 3 |
| Didžioji tercija | d.3 | 2 tonai | 4 |
| Grynoji kvarta | gr.4 | 2½ tono | 5 |
| Padidintoji kvarta | pad.4 | 3 tonai | 6 |
| Sumažintoji kvinta | sum.5 | 3 tonai | 6 |
| Grynoji kvinta | gr.5 | 3½ tono | 7 |
| Mažoji seksta | m.6 | 4 tonai | 8 |
| Didžioji seksta | d.6. | 4½ tono | 9 |
| Mažoji septima | m.7 | 5 tonai | 10 |
| Didžioji septima | d.7 | 5½ tono | 11 |
| Grynoji oktava | gr.8 | 6 tonai | 12 |
Padidintieji ir sumažintieji intervalai
Padidintieji intervalai sudaromi praplečiant (alteruojant) grynuosius arba didžiuosius – jų viršūnę paaukštinant (arba pagrindą pažeminant) vienu pustoniu. Sumažinteiji intervalai sudaromi susiaurinant (alteruojant) grynuosius arba mažuosius, jų viršūnę pažeminant (arba viršūnę paaukštinant) vienu pustoniu.
| Intervalo pavadinimas | santrumpa | pavyzdys | apimtis | pustonių skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Padidintoji prima | pad.1 | c-cis | ½ tono | 1 |
| Sumažintoji sekunda | sum.2 | cis-des | 0 tonų | 0 |
| Padidintoji sekunda | pad.2 | c-dis | 1½ tono | 3 |
| Sumažintoji tercija | sum.3 | cis-es | 1 tonas | 2 |
| Padidintoji tercija | pad.3 | c-eis | 2½ tono | 5 |
| Sumažintoji kvarta | sum.4 | cis-f | 2 tonai | 4 |
| Padidintoji kvarta | pad.4 | c-fis | 3 tonai | 6 |
| Sumažintoji kvinta | sum.5 | c-ges | 3 tonai | 6 |
| Padidintoji kvinta | pad.5 | c-gis | 4 tonai | 8 |
| Sumažintoji seksta | sum.6 | cis-as | 4½ tono | 9 |
| Padidintoji seksta | pad.6. | c-ais | 5 tonai | 10 |
| Sumažintoji septima | sum.7 | cis-b | 4½ tono | 10 |
| Padidintoji septima | pad.7 | c-his | 6 tonai | 12 |
| Sumažintoji oktava | sum.8 | c-ces | 5½ tono | 11 |
| Padidintoji oktava | pad.8 | c-cis | 6½ tono | 13 |
Intervalų apvertimas
Intervalai apverčiami vieną iš juos sudarančių garsų perkeliant oktava aukštyn (arba žemyn). Apverstiniai intervalai (inversiniai, komplementarieji), papildantys paprastuosius iki oktavos, o sudėtinius – iki dviejų oktavų, gaunami viena oktava paaukštinus intervalo pagrindą, arba viena oktava pažeminus jo viršūnę. Apverčiant intervalus, didieji intervalai visuomet virsta mažaisiais (ir atvirkščiai), o padidintieji – sumažintaisiais; grynieji visuomet virsta grynaisiais. Prima virsta oktava, sekunda – septima, tercija – seksta, kvarta – kvinta (ir atvirkščiai).
Intervalų sumavimas
Intervalus sumuojant (t. y. antrojo intervalo pagrindą prilyginant pirmojo intervalo viršūnei) sudaromi nauji intervalai. Naujai sudaryto intervalo kiekybę nusako jį sudarančių intervalų dydžių suma, atmetus pasikartojantį bendrą dermės laipsnį (pagal formulę: c=a+b-1). Antai sekunda ir tercija sudaro kvartą (2+3-1=4), dvi tercijos – kvintą, dvi kvartos – septimą ir pan.
Literatūra
- Intervalas. Iš Muzikos enciklopedija: II tomas, I – N. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 29-30.
- Krutulis, A. Muzikos terminų žodynas. Vilnius: Vaga, 1975, p. 104–105.
- Paketūras V. Elementarioji muzikos teorija. Vilnius, 1995.
- Navickaitė-Martinonienė, E. Elementarioji muzikos teorija. Vilnius, 1979.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
