Miškas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Miškas – teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrą gyvosios gamtos buveinę. Miškai dengia apie 30 % Žemės sausumos ir yra vienas svariausių biosferos elementų. Jie susidaro teritorijose, kur yra pakankamai kritulių, iškrintančių ištisus metus, ne tik lietinguoju laikotarpiu. Pagrindiniai Žemės miškų masyvai auga vidutinių platumų, tropinėse ir subtropinėse klimato juostose. Miškų nėra arktiniuose, antarktiniuose regionuose. Miškai taip pat auga įvairių pasaulio regionų kalnuose, o jų augimo viršutinė riba vadinama medžių linija.
- Kitos reikšmės – Miškas (reikšmės).
- Apie kaimą Jurbarko rajone žr. Miškai (Jurbarkas).
Dėl klimatinių sąlygų skirtumų miškų įvairovė didelė. Žemiau pateikti pagrindiniai Žemėje augančių miškų tipai:
- taiga – spygliuočių miškai, būdingi atšiauriems šiaurės regionams;
- mišrieji ir plačialapiai miškai – būdingi vidutinių platumų juostoje, kur pakankamai švelnios temperatūros ir užtektinai kritulių;
- musoniniai miškai (arba sausieji tropikų ir subtropikų miškai) – miškai, augantys musonų įtakojamose srityse, kurių augalija ištveria sausros laikotarpius;
- drėgnieji atogrąžų miškai – paplitę tropikuose, kur krituliai gausūs ir pastovūs.
Miškai, augantys itin lietingose vietose vadinami drėgnaisiais, o miškai, kuriuose dažnai tvyro rūkas – rūko miškais.