Milankovičiaus ciklai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Milankovičiaus ciklai – teorija, skirta apibūdinti Žemės orbitinių parametrų bendram poveikiui planetos klimatui. Teoriją sukūrė serbų geofizikas ir astronomas Milutinas Milankovičius, kuris matematiškai įvertino Žemės orbitos ekscentriciteto, ašies polinkio kampo svyravimo, bei precesijos įtaką Žemės klimato sistemai.
Panašias astronomines teorijos nuo XIX a. vystė ir Joseph Adhemar, James Croll bei kiti, tačiau trūko patikimų įrodymų, galinčių jas pagrįsti[1]. Be to, buvo neaišku kurie Žemės orbitinių parametrų periodai turi didžiausią energinę įtaką. Milankovičiaus teorija galutinai buvo patvirtinta 1976 m., kai žurnale „Science“ pasirodė Hays, Imbrie ir Shackleton pagal vandenyno dugno nuosėdų mėginius atlikta studija „Žemės orbitinių parametrų svyravimai: ledynmečių iniciatoriai“[2].