Mesijas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mesijas (hebr. מָשִׁיחַ tar. Mašiah – „pateptasis“) – judaizme ir krikščionybėje Dievo pašventintas ir Dievo misijai įgaliotas asmuo.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Mesijas (reikšmės).
Judaizmas skelbė, kad, prieš ateinant mesijui, pasirodys specialus pranašas. Judaizmo ir islamo išpažinėjai vis dar tebelaukia savo mesijo, aprašyto Tanache ir Korane. Krikščionims mesijas yra Jėzus Kristus, kuris Naujajame Testamente minimas kaip Dievo pateptasis, o jo pirmtaku laikomas Jonas Krikštytojas.
Mitinis gelbėtojas, kurio paveikslas susiformavo judėjų religijoje apie VIII amžiuje pr. m. e., tais laikais, kai Judėjoje ir Izraelyje žemę užgrobė diduomenė, o turtai ėmė koncentruotis valdančiosios klasės rankose. Skirtingos klasės nevienodai suprato šio paveikslo turinį, ir šis supratimas kito, keičiantis istorinėms epochoms. Išnaudojamieji – vergai ir valstiečiai – tikėjosi, kad pasirodęs iš dangaus gelbėtojas įkurs teisingumo karalystę ir išvaduos juos iš priespaudos. Valdančiosios klasės atstovai – vergvaldžiai, žemvaldžiai, pirkliai – svajojo apie karalių iš „Dovydo namų“, neva, iš senos dinastijos, kuris padarys jų valstybę galingą ir gins jų interesus. Stiprėjant romėnų priespaudai, mesiją ėmė vaizduoti kaip išvaduotoją iš svetimųjų jungo.