Maria Rodziewiczówna
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Marija Rodzevičuvna (lenk. Maria Rodziewiczówna; 1864 m. vasario 2 d. Gardino gubernijos Valkavisko apskrities Peniugos kaime – 1944 m. lapkričio 6 d. Lodzės vaivadijos Skernevicių valsčiaus Leonuvo dvare. Palaidota Povonzkų kapinėse Varšuvoje) – lenkų rašytoja pozityvistė ir visuomenės veikėja.
| Marija Rodzevičuvna lenk. Maria Rodziewiczówna | |
|---|---|
_v3.jpg) | |
| Marija Rodzevičuvna 1889 m. | |
 | |
| Herbas Łuk | |
| Gimė | 1864 m. vasario 2 d. Peniugos kaimas, Gardino gubernija |
| Mirė | 1944 m. lapkričio 6 d. (80 metų) Leonuvo dvaras, Lodzės vaivadija |
| Tėvas | Henrikas Rodzevič |
| Motina | Amelija Kušeniecka |
| Veikla | rašytoja pozityvistė, visuomenės veikėja |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Elzės Ožeškienės premija (1934 m.) | |
 Vikiteka | Maria Rodziewiczówna |
| Parašas | |
 | |
Gimė smulkių bajorų šeimoje. Tėvai už pagalbą 1863 m. sukilėliams (slėpė jų ginklus) buvo ištremti į Sibirą, mažąją Mariją augino grafienė Marija Skirmuntienė dvare prie Pinsko. 1871 m. po amnestijos iš tremties grįžo tėvai ir, negalėdami apsigyventi savo dvare Peniugoje (buvo konfiskuotas), apsistojo Varšuvoje bei pasiėmė dukrą pas save. Šeimos materialinė padėtis buvo sunki, todėl Marija pradėjo dirbti, o nuo 1876 m. gyveno ir mokėsi pas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienes seseris Jarlovieco vienuolyne Polesėje.
Po tėvo mirties, nuo 1887 m. Marija Rodzevičuvna pamažu perėmė iš bevaikio tėvo brolio paveldėtą Grušavos dvarą Polesėje. Nusikirpo trumpai plaukus ir pradėjo ūkininkauti. Nors ūkis buvo didelis (1533 ha), bet jį slėgė skolos, o tik trečdalis žemių buvo naudojamos. Dėvėdavo vyriškus rūbus ir kartu su kumečiais dirbdavo sunkius fizinius darbus. Pamažu finansiniai reikalai gerėjo. Žiemomis persikeldavo į Varšuvą, taip pat keliaudavo po Vakarų Europą.
Įsitraukė į visuomeninį darbą, 1906 m. įkūrė slaptą moterų draugiją Uniją. Pirmojo pasaulinio karo metais Varšuvoje įkūrė valgyklą vargšams, materialiai padėdavo karo pabėgėliams. 1919–1920 m. inicijavo žemės ūkio kooperatyvų steigimą Grušavoje. Lenkų–sovietų karo metu organizavo moterų komitetą, kuris talkino kariškiams. Priklausė Varšuvos teosofų draugijai ir Kraštiečių draugijai. 1937 m. įstojo į pilsudskininkų organizaciją Tautos susivienijimo stovykla (OZN). Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Varšuvoje ir jos apylinkėse.
Literatūroje debiutavo 1882 m., kai viename iš Varšuvos žurnalų Maro slapyvardžiu išspausdino dvejas noveles. Vėliau taip pat periodinėje spaudoje pasirodė jos apsakymas ir humoreska. Bet didžiausios sėkmės 1887 m. sulaukė apysaka „Baisusis senelis“, nugalėjusi žurnalo „Swit“ literatūriniame konkurse. 1934 m. buvo įvertinta kraštietės Elzės Ožeškienės premija, o po metų Lenkijos literatūros akademija jai pripažino „Auksinių laurų“ apdovanojimą. Jos kūrybinis palikimas, įskaitant laiškus, yra labai didelis ir menkai tyrinėtas.
.jpg)
Gardino apylinkėse, kur gyveno rašytoja, dar buvo gyvos LDK bajorų tradicijos. Ji pasirašinėjo lietuvišku slapyvardžiu „Žmogus“, išgyveno lietuvių spaudos draudimą. Apysakose gvildeno politines problemas, lenkų ir lietuvių konfliktą. Net keturių lietuviškų leidimų sulaukė jos romanas „Dievaitis“, kuriame veiksmas vyksta Žemaitijoje, prie Dubysos.
Kūriniai buvo spausdinami lietuvių laikraščiuose: Vienybėje Lietuvnikų 1890–1902 m., Varpe 1892–1893 m., Tėvynėje 1897 m., Garse Amerikos lietuvių 1897–1898 m., Vilniaus žiniose 1905 m., Žemdirbyje 1912 m.
Atskirai išleisti: „Dievaitis“ (Plimutas, 1891 m. ir Šiauliai, 1908 m.; Kaunas, 1922 m. ir Vilnius, 1993 m.); „Tetervinams burkuojant“ (Šenandoa, 1897 m.); „Anima vilis“ (Šenandoa, 1898 m. ir 1907 m.); „Skriauda“ (Kaunas, 1937 m.); „Testamentas“ (Kaunas, 1937 m.); „Žemių dulkės“ (Plimutas, 1902 m. ir Kaunas, 1931 m.); „Pempės“ (Šiauliai, 1927m.); „Baisusis senelis“ (Kaunas, 1931 m. ir 2011 m.); „Skriauda“ (Kaunas, 1937 m.); „Testamentas“ (Kaunas, 1937 m.); „Lotoso žiedas“ (Kaunas, 1939 m.); „Moteris“ (Vilnius, 1995 m.).
|
|
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
