From Wikipedia, the free encyclopedia
Luiza Buržua (pranc. Louise Bourgeois, 1911−2010 m.) – iš Prancūzijos kilusi XX a. JAV skulptorė, tapytoja ir grafikė abstrakcionistė.
| Luiza Buržua | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1911 m. gruodžio 25 d. Paryžius, Prancūzija |
| Mirė | 2010 m. gegužės 31 d. (98 metai) Niujorkas, JAV |
| Veikla | Skulptorė, tapytoja, grafikė |
 Vikiteka | Louise Bourgeois |
Luiza Buržua gimė 1911 m. gruodžio 25 d. Paryžiuje. Vaikystėje padėjo tėvams gobelenų restauravimo versle ruošdama piešinius. 1932 m. L. Buržua įstojo į Sorbonos universitetą mokytis matematikos, tačiau šiuos mokslus iškeitė į dailininkės profesiją. Šio dešimtmečio metu ji mokėsi Aukštojoje dailės mokykloje, Gran Šomjero akademijoje, studijoje pas Fernaną Ležė, Luvro mokykloje ir kitur. 1938 m. ji ištekėjo už amerikiečių meno istoriko Robert Goldwater ir persikraustė į Niujorką, kuriame dvejus metus mokėsi Meno studentų lygoje. 1941 m. ji pradėjo kurti skulptūras, skirtas naujojo gyvenamojo būsto stogui. 1945 m. įvyko pirmoji L. Buržua personalinė paroda Bertha Schaefer galerijoje Niujorke, kurioje buvo parodyti 12 paveikslų. Ji dirbo Stanley William Hayter grafikos dirbtuvėse, kur sutiko Le Korbiuzjė, Choaną Miro ir kitus Europos menininkus, pasitraukusius nuo Antrojo pasaulinio karo. 1949 m. įvyko pirmoji L. Buržua vien skulptūros paroda Peridot galerijoje Niujorke, kurioje buvo pristatyti kūriniai iš serijos „Personažai“ (1945−1955).
1951 m. L. Buržua priėmė JAV pilietybę. 1954 m. prisijungė prie Amerikos abstrakcionistų grupės, nors laikėsi nuošaliai nuo Niujorke besivystančių meno judėjimų. Prieš ir po 1960 m. kelerius metus ji buvo padariusi pertrauką kūryboje, skyrė laiko psichoanalizės studijoms. Po 1960 m. ji porą dešimtmečių dėstė viešosiose dailės mokyklose Niujorke, tarp jų Bruklino meno koledže ir Pratt institute. 1960-ųjų pabaigoje jos kūriniai tapo labiau seksualizuoti, atliepiantys jos vaikystės patirtį (jos tėvo meilužė buvo namų guvernantė). 1967−1972 m. L. Buržua vykdavo į Petrasantą Italijoje dirbti su marmuru. Po 1970 m. plečiantis feminizmo judėjimui L. Buržua kūryba susilaukė didesnio dėmesio. Jos pirmąją retrospektyvinę parodą 1982−83 m. suorganizavo Niujorko šiuolaikinio meno muziejus. 1989−91 m. įvyko pirmoji retrospektyvinė paroda Europoje, Frankfurto prie Maino mieste Vokietijoje.
1993 m. L. Buržua atstovavo JAV Venecijos bienalėje. 1994 m. įvyko jos vien grafikos kūrinių retrospektyvinė paroda Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje ir sudarytas grafikos kūrinių katalogas. 1998 m. buvo išleisti L. Buržua raštai. 1997 m. ji buvo apdovanota JAV nacionaliniu meno medaliu, 1999 m. − „Auksiniu liūtu“ už gyvenimo pasiekimus Venecijos bienalėje ir Praemium Imperiale iš Japonijos meno asociacijos. Jos, apie 9 m aukščio, trys sukurti bokštai 2000 m. puošė Teit Modern galerijos Turbinų salę jos inauguracijos metu Londone. L. Buržua retrospektyvinės parodos įvyko: 2001–02 m. Bilbao Gugenheimo muziejuje, 2001–03 m. Ermitaže Sankt Peterburge, 2007−08 m. Teit Modern galerijoje Londone ir 2008 m. Niujorko Gugenheimo muziejuje. 2003 m. jai skirtas Wolf prizas Izraelyje. 2008 m. ji apdovanota Prancūzijos Garbės legiono ordinu. Luiza Buržua mirė 2010 m. gegužės 31 d. Niujorke. Geriausiai žinomos jos skulptūros yra voro pavidalo „Maman“ (1999) serijos kūriniai, kurie pastatyti įvairiuose pasaulio miestuose. L. Buržua kūrybinį kelią pradėjo artimu siurrealizmui stiliumi, vėliau išvystė labiau abstraktų stilių, kurio pagrindinės temos buvo išdavystė, nerimas, kerštas, manija, agresija, nepastovumas, vienišumas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
