Lorica segmentata
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lorica segmentata, segmentinė lorika – segmentinių šarvų tipas, kuriuos praktiškai naudojo tik Romos imperijos kareiviai.
Lotyniškas pavadinimas pirmą kartą panaudotas XVI a. Tikrasis romėnų laikų pavadinimas nežinomas. Spėjama, kad juos vadino lorica laminata.
Šarvus sudaro plačios geležinės juostos, sujungtos vidiniais odiniais dirželiais. Juostos išdėstytos horizontaliai, viršutinės pridengia apatines. Šarvai sudaryti iš dviejų pusių, sujungtų suvarstymais priekyje ir nugaros pusėje. Pečius dengdavo papildomos juostos, sudarančios antpečius. Šarvus būdavo patogu pervežti ir saugoti, nes jie patogiai išardomi į keturias dalis. Susegimo įtaisai (sagtys, vyriai, užkabinimo kabliukai ir kilpos) būdavo žalvariniai. Apie 75-80 m. šarvų susegimo sistema buvo supaprastinta. Vyrius pakeitė kniedės, diržai imti susegti kabliukais. Apatines dvi juostas pakeitė viena plati.