Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas / From Wikipedia, the free encyclopedia
Lietuvos didysis kunigaikštis (lot. Magnus dux Lituaniae) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gyvavusios XIII a. – 1795 m. valdovo titulas.
- „Ldk“ nukreipia čia. Apie valstybę žiūrėkite Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
Lietuvos didysis kunigaikštis | |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas | |
Detalės | |
---|---|
Kreipinys | Jo Didenybė[lower-alpha 1] |
Pirmas | Mindaugas |
Paskutinis | Stanislovas Poniatovskis |
Rezidencija | Mindaugo pilis, Voruta (1253−1263 m.) Gedimino pilis, Vilnius (XIII a. pab. − XV a. pab.) Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, Vilnius (XV a. pab. − 1665 m.) |
Lietuvoje didžiojo kunigaikščio titulas įsigalėjo Vytauto valdymo metais (~1392–1430), oficialiai patvirtintas 1401 m. Vilniaus–Radomo sutartimi. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Vilniaus katedroje vykdavo naujojo didžiojo kunigaikščio inauguracijos, tais laikais tai buvo vadinama „pakėlimu“. Žygimantui Augustui 1564 m. atsisakius Lietuvos sosto paveldėjimo teisės ir 1569 m. sudarius Liublino uniją su Lenkija buvo atsisakyta insignijų ir atskiro pakėlimo. Didžiojo kunigaikščio titulas buvo naudojamas greta Lenkijos karaliaus titulo. Abiejų Tautų Respublikos dokumentuose jis buvo minimas iki valstybės žlugimo 1795 m. Formaliai iki pat 1917 m. Rusijos carai taip pat vadinosi Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.
Lietuvoje XIV–XV a. buvo būdinga stipri didžiojo kunigaikščio valdžia. Didysis kunigaikštis buvo dar ir vyriausiasis karo vadas, ir teisėjas. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo paveldima, tačiau griežtos paveldėjimo tvarkos nebuvo. Faktiškai teises į didžiojo kunigaikščio sostą turėjo visi jo sūnūs, todėl ilgą laiką sostas galėjo pereiti bet kuriam iš jų.
Pirmasis Lietuvos valdovas Mindaugas taip pat karūnavosi Lietuvos karaliumi (taip 1918 m. tituluotas ir Mindaugas II). Lietuvos didieji kunigaikščiai dažnai turėjo kitų valstybių titulų, svarbiausi pateikti lentelėje.