Liepos krizė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Liepos krizė buvo 1914 m. vasaros diplomatinė krizė tarp pagrindinių Europos jėgų, kuri galiausiai paskatino Pirmojo pasaulinio karo pradžią.
Iškart po to, kai Gavrilas Principas, jugoslavų nacionalistas, nužudė Erchercogą Pranciškų Ferdinandą, Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinį, serija diplomatinių veiksmų paskatino Austrijos-Vengrijos ultimatumą Serbijos karalystei ir, galiausiai, karą.
Nužudymas buvo atliktas asmenų, kurie siekė suvienyti visas etnines pietų slavų teritorijas, kurios nebuvo valdomos Serbijos karalystės ar Juodkalnijos karalystės.[3][4] Austrijos-Vengrijos ultimatumo Serbijai paskelbimas buvo dalis priverstinio plano, kuriuo siekta susilpninti Serbijos karalystės užmojus kontroliuoti šiaurinius Balkanus bei reikšmingas pietų slavų apgyvendintas teritorijas, įskaitant ir serbų bendruomenę Bosnijoje (Austrija-Vengrija aneksavo Bosniją ir Hercegoviną 1908 m.). Toks planas buvo norimas įgyvendinti arba diplomatiškai, arba lokaliu karu (tuo atveju, jei ultimatumas būtų atmestas). Austrijai-Vengrijai priimtinesnis buvo karo variantas, nors, pavyzdžiui, vengriškosios Austrijos-Vengrijos dalies ministras pirmininkas Istvanas Tisza tikėjosi, jog ultimatumas atrodys pagrįstas ir bus priimtas.[5]
Praėjus mėnesiui, nuo tada, kai buvo nušautas Pranciškus Ferdinandas, Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai, taip pradėdama Pirmąjį pasaulinį karą.