Lenktoji piramidė

Lenktoji piramidė – Senovės Egipto piramidė, pastatyta apie 2600 m. pr. m. e. faraono Sneferu (ar Snofru) valdymo metu Dahšūre.

Lenktoji piramidė

Lenktosios piramidės įėjimų ir patalpų schema, matmenys

Apie piramidę

Lenktoji piramidė buvo antroji piramidė, pastatyta faraono Sneferu, ir buvo pirmoji, suplanuota kaip lygiabriaunė piramidė. Jos pagrindo kraštinės ilgis 188,6 m., o originalus aukštis 101 m. Kylant nuo pagrindo jos sienų posvyrio kampas yra 54°31'13" ir nuo 49 metrų aukščio − 43°21'. Yra įvairių spėjimų, kodėl statytojai pakeitė piramidės statybų kampą. Galimas dalykas, kad piramidė pasirodė esanti per stati statyboms. Gali būti, kad statytojai pajautė, kad dėl piramidės masės centro jos struktūra taps nestabili arba dėl per stačių sienų neatlaikys ir kris žemyn jos išorės kalkakmenio blokų apdaila. Vieno iš piramidės tunelių sienos buvo pradėjusios skilinėti statybų metu ir įtrūkimai buvo taisyti skiedinio mišiniu. Tai galėjo būti dar vienas faktorius, dėl kurio statybos pratęstos mažesniu posvyrio kampu. Sumažėjęs aukštutinės dalies svoris atitinkamai sumažino tunelių ir patalpų apkrovą.

Lenktoji piramidė yra labai gerai išsilaikiusi. Ji vienintelė iš didžiųjų piramidžių turi išlikusį išorės apdailos blokų sluoksnį. Piramidė unikali taip pat tuo, kad turi du įėjimus. Vienas iš tradicinės šiaurinės pusės veda į patalpas žemiau piramidės pagrindo. Kitas įėjimas yra iš vakarinės pusės ir atidarytas tik 1951 m. Jis veda į patalpą pagrindo lygyje šiek tiek į pietryčių pusę. Į pietus nuo Lenktosios piramidės yra mažesnė piramidė-palydovė, kuri tikriausiai yra skirta karalienei Hetepherei I. Tačiau neatmetamos versijos, kad ji galėjo būti skirta Sneferu viziriui ar faraono sielai Ka. Ši piramidė pasižymi neįprastu įėjimu, kuris yra pagrindo lygyje ir iš pradžių eina žemyn, o po to aukštyn į laidojimo patalpą. Už keleto kilometrų į šiaurę pastatyta trečioji Sneferu Raudonoji piramidė.

Šaltiniai

• Farid Atiya. Ancient Egypt. American Univ in Cairo Press, 2006, p. 127