Laiškai Lucilijui
From Wikipedia, the free encyclopedia
Laiškai Lucilijui (lot. Epistulae Morales ad Lucilium) – kolekcija laiškų, kuriuos parašė stoikas Seneka (4 m. pr. m. e. – 65 m.) savo gyvenimo pabaigoje, kai jis buvo jau per 10 metų atidirbęs imperatoriui Neronui. „Laiškai“ adresuoti jo laikmečiu gyvenusiam asmeniui Lucilijui, tuometiniam Sicilijos provincijos prokuratoriui, nors apie jį ir težinoma iš Senekos raštų. Nekreipiant dėmesio į tai, kiek iš tikrųjų Seneka su Lucilijumi susirašinėjo, viena aišku, kad Seneka omenyje turėjo platų skaitytojų ratą.
XV a. „Laiškų Lucilijui“ kopija. Manuskriptas saugomas Šv. Lauryno bazilikos bibliotekoje Florencijoje | |
Autorius | Seneka |
Šalis | Senovės Roma |
Sritis | Etika, filosofija |
UDK: | 1(37) 17(37) 821.124`02-6 |
Pilna knyga | Angliškas vertimas Wikisource |
Originalus leidimas | |
Pavadinimas | Epistulae Morales ad Lucilium |
Šalis | Romos imperija |
Kalba | lotynų |
Išleista | 65 m. |
Pirmasis lietuviškas leidimas | |
Pavadinimas | Laiškai Lucilijui |
Leidykla | Mintis |
Serija | Iš filosofijos palikimo |
Išleista | 1986 m. |
Vertėja | Dalia Dilytė-Staškevičienė |
Formatas | Kietais viršeliais |
Puslapių | 490 |