Kulalių senosios kapinės

Kulalių senosios kapinės, vadinamos Markapiais – neveikiančios kapinės pietinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kulaliuose (Notėnų seniūnija), 0,55 km į pietvakarius nuo kelių Baidotai–Kulaliai ir Vindeikiai–Miesto Kalniškiai kryžkelės, Eiškūno kairiajame krante.

Bendras kapinių vaizdas iš pietų pusės

Kulalių senosios kapinės
Kapinių vaizdas iš šiaurės rytų pusės
Kulalių senosios kapinės
Koordinatės	56°07′48″š. pl. 21°39′18″r. ilg.
Vieta	Skuodo rajonas
Seniūnija	Notėnų seniūnija
Plotas	0,04 ha
Naudotas	XVI a. – XX a. pr.
Žvalgytas	1935, 2002, 2015 m.

Kapinės

Stūkso kelio Salantai–Kulaliai kairėje pusėje, aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Eiškūno upelio slėnį. Stačiakampio plano, pailgos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apjuostos palaidų lauko akmenų pylimu. Aptvaro šiaurės rytų pusės viduryje paliktas tarpas vartams.

Kapinių pakraščiuose auga lapuočiai medžiai. Viduryje stovi koplytėlė, atsukta priekiu į šiaurės rytus, o pietrytiniame pakraštyje guli nuvirtęs kryžius. Šiaurės vakariniame pakraštyje ratu sukrauti akmenys žymi seniau čia stovėjusio kito kryžiaus vietą.

Kapinės neveikiančios. Laidojimo žymių nesimato.

Teritorijos plotas – 0,04 ha.

Koplytėlės vaizdas iš priekio

Koplytėlė

Stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, pastatyta ant betoninio pamato. Sienos raudonų plytų mūro, durelės dvivėrės, įstiklintos. Stogas trišlaitis, medinės konstrukcijos, apskardintas. Frontonas trikampis, lentinis, su vertikalaus stačiakampio pavidalo niša viduryje.

Virš kraigo priekyje kyla kaltinis, dviejų kryžmų kryželis, kurio viršūnės ir pečių galai dvišakiai. Viršutinės kryžmos skersinis trumpas, apatinės – ilgas, su kristograma (IHS).

Kryžiaus priekinis fasadas 2002 m.

Istorija

Įrengtos kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje buvusiose bendrose ganyklose, Miliškės kalno pietrytinėje pusėje.^[1] Vadinamos Markapais, Senkapiais, Kapeliais, veikė XVI – XVIII a., laidoti Kulalių gyventojai. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje apjuostos lauko akmenų aptvaro.

XIX a. – XX a. pr. kapinėse buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Nuo XIX a. jose stovėjo medinė koplytėlė, o abipus jos – po aukštą ąžuolinį kryžių. XX a. I pusėje vietoje senosios pastatyta mūrinė koplytėlė. Vienas kryžius sunyko ir išvirto XX a. II pusėje, o kitas atnaujintas 1970 m. Seniau prie koplytėlės kaimo gyventojai rinkdavosi gegužinių pamaldų, ateidavo apsižadėti, prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo nuo ligų ir bėdų.^[2]

Marijos skulptūra iš koplytėlės XX a. 8–9 deš. dingo. Paskutinis kryžius nuvirto apie 2010 m.

1935 m. žvalgė Stanislava Buišaitė, Kulalių pradžios mokyklos mokytoja, 2002 ir 2015 m. – Julius Kanarskas (SRP direkcija).

Saugotinas kultūros paveldo objektas, vertingas kaip Žemaičių kraštui būdinga istorinė laidojimo vieta.

Šaltiniai

1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20. – L. 129 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
2. Kulalių k. senosios kapinės: Kultūros paveldo objekto dosjė. Parengė Julius Kanarskas, 2007 m. – Salantų regioninio parko direkcijos paveldotyros archyvas