![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/43/Xanthorrhoea_malacophylla_01_Pengo.jpg/640px-Xanthorrhoea_malacophylla_01_Pengo.jpg&w=640&q=50)
Ksantorėja
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ksantorėja (Xanthorrhoea) – miglinių šeimos visžalių daugiamečių augalų gentis. Savaime paplitusi Australijoje, endeminė. 28 rūšys,[1] labiausiai paplitusi – pietinė ksantorėja (Xanthorrhoea australis), auganti Tasmanijoje, Viktorijoje, Naujajame Pietų Velse, Australijos sostinės teritorijoje ir Pietų Australijoje. Pilkajai ksantorėjai (Xanthorrhoea glauca angustifolia), augančiai Dž. Grifino rezervate Viktorijoje, gresia išnykimas.[2]
Ksantorėja | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Xanthorrhoea malacophylla | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Auga visoje Australijoje, bet daugiausia – rytinėje ir vakarinėje pakrantėje. Mažesnės rūšys išauga iki 1 m, didesnės – iki 6 m aukščio. Auga lėtai: didesnių rūšių kamienas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pailgėja po 0,8–6 cm per metus. Gyvena ilgai, iki 350–450 metų.[2] Pakenčia sausras, atsparios gaisrams – kamieną nuo ugnies ir karščio saugo storas sudžiuvusių lapų pagrindų sluoksnis, kai kurios rūšys po gaisrų pražysta.[3] Teikia prieglobstį gyvūnams nuo kaitros, šalčio ir stipraus lietaus.[4]
Daugumos rūšių kamienas storas, sumedėjęs, panašus į palmių; kartais šakojasi, kartais ne, užsibaigia kietų, į žolę panašių lapų kuokštu.[3] Kai kurioms rūšims kamienas virš žemės neišauga. Lapai siauri, linijiški ir kieti, sudžiuvę nulinksta ir apgaubia kamieną tankiu, į sijoną panašiu sluoksniu. Žiedai palyginti smulkūs, išsidėstę spirališkai ilgo (iki 4 m) stiebo viršūnėje. Žydi du tris kartus per metus,[5] gausiai išskiria nektarą, kuris pritraukia įvairius vabzdžius, paukščius ir žinduolius. Sėklos ovalios, blausiai juodos, vienos rūšies – kiaušiniškos, blizgančios; subręsta dėžutėse su aštriu ar buku galu po 1–2 kiekvienoje dėžutėje.[1] Kai kurios rūšys ant vieno stiebo subrandina apie 10 tūkst. sėklų.[2]
Australijos aborigenai minkštas lapkočių dalis, kamieno ūglius ir sėklas vartojo maistui, iš žiedų nektaro gamino gėrimą, iš lengvų, tiesių žiedyno stiebų – ietis, sausus stiebus naudojo ugniai įkurti, kamieno išskiriamą dervą – klijams gaminti, kanojoms tepti. Europiečių kolonistai augalo dervą naudojo smilkalų, kvepalų, lako, klijų, muilo gamybai ir kitur.[6] Šiais laikais ksantorėjos sodinamos soduose, naudojamos dekoratyviniuose želdiniuose.[5]
- Xanthorhoea latifolia medis Maunt Arčerio nacionaliniame parke Kvynslande
- Nudžiuvusios ksantorėjos kamieno pjūvis. Matyti storas žiedas, sudarytas iš senų lapų pagrindų, prisitvirtinusių prie sumedėjusios kamieno žievės; iš minkštesnio pluošto sudarytas kamieno vidus jau sutrupėjęs
- Xanthorrhoea preissii stiebas su sėklų dėžutėmis
- Xanthorrhoea gracilis žiedai
- Pietinės ksantorėjos Vilsono pusiasalyje, Viktorijoje