From Wikipedia, the free encyclopedia
Kritulių tipai arba kritulių rūšys – meteorologijoje priskiriamos įvairios kritulių fazės ir pobūdžiai. Yra trys skirtingi būdai, kaip gali susidaryti krituliai. Konvekciniai krituliai paprastai būna intensyvesni ir mažesnės trukmės nei stratiforminiai krituliai. Orografiniai krituliai susidaro, kai drėgnas oras dėl vietovės reljefo yra priverčiamas kilti aukštyn.
Krituliai taip pat gali kristi tiek skystos, tiek kietos fazės arba kaip tarpinė būsena tarp jų. Skystos fazės krituliai būna lietus arba dulksna. Lietus arba dulksna, susidurianti su neigiamos temperatūros oro mase, įgauna lijundros arba silpnos lijundros pavadinimą. Kietos fazės (užšalę) krituliai būna sniegas, ledo adatos, šlapdriba, kruša arba sniego kruopos.
Krentantys krituliai būna įvairių formų arba fazių. Jie gali būti padalinti į:
Apskliaustos raidės yra METAR kodai kiekvienam reiškiniui.[2]
Krituliai iš debesų krenta, kai dalis debesies elementų dėl vienų ar kitų priežasčių pasidaro pakankamai sunkūs ir oro pasipriešinimas bei aukštyneigiai oro srautai nebesugeba išlaikyti juos pakibusioje būsenoje, o krintantys ledo kristalai arba vandens lašeliai nespėja išgaruoti, kol pasiekia žemės paviršių.
Konvekciniai krituliai pasirodo, kai oras kyla vertikaliai per (laikiną) save išlaikantį konvekcijos mechanizmą. Stratiforminiai krituliai pasirodo, kai didelės oro masės kyla įstrižai kai didesnio masto atmosferos dinamika verčia juos judėti vienas prieš kitą. Orografiniai krituliai yra panašūs, išskyrus į viršų oro masę judėti verčia didelio kalno šlaitas, tai būdinga kalnynams.
Konvekcija įvyksta kai Žemės paviršius, esant nestabilioms ir drėgnoms atmosferos sąlygoms, tampa įkaitęs labiau nei pati aplinka ir sukelia reikšmingą garavimą. Konvekcinis lietus arba liūtiniai krituliai atsiranda iš konvekcinių debesų, pvz., liūtinių kamuolinių arba konvekcinių debesų. Jie krenta kaip liūtiniai krituliai, su smarkiai besikeičiančiu intensyvumu. Konvekciniai krituliai krenta tik tam tikroje nedidelėje teritorijoje palyginti trumpam laiko tarpui. Daugiausia kritulių tropikuose būna konvekcinio tipo.
Sniego kruopos arba kruša žymi konvekciją.[3] Vidutinėse platumose konvekciniai krituliai yra susiejami su šaltųjų frontų veikla (dažnai praėjus pačiam frontui), taip pat škvalo riba ir šiltaisiais frontais, kai oras būna labai drėgnas.
Frontiniai krituliai yra sukeliami ciklonų ir žemo slėgio sričių apsuptų frontinių sistemų, kurie susiformuoja, kai šiltas ir dažnai tropinis oras sutinka šaltesnę oro masę. Frontiniai krituliai dažniausiai krenta iš sluoksninių lietaus debesų.[4]
Kai oro masės, su skirtingais tankiais (drėgme ir temperatūrų savybėmis) susitinka, mažiau tankus šiltesnis oras užslenka ant šaltesnio oro. Šiltesnis oras yra priverstas kilti ir jei sąlygos yra tinkamos, jis tampa prisotintas drėgmės, taip sukeldamas kritulius. Tai sukelia temperatūrų ir drėgmės kontrastą ties atmosferos fronto riba. Praeinantys atmosferos frontai sukelia staigų oro temperatūros, slėgio ir drėgmės pasikeitimą ties žemės paviršiumi.
Šiltasis frontas ateina, kai šiltas oras išstumia anksčiau buvusią šaltą oro masę. Šiltas oras užslenka ant šaltesnio oro ir juda į viršų. Šiltieji frontai atneša ilgai trunkantį nedidelio intensyvumo lietų arba dulksną, nes, kai šiltas oras pakyla virš šaltesnio oro (kuris lieka ant žemės), jis iš lėto atšąlą dėl oro plėtimosi, jo kėlimosi metu. Tai suformuoja debesis ir paskui atsiranda krituliai.
Šaltasis frontas ateina, kai šaltesnio oro masė išstumia šiltesnę oro masę. Šis frontas sukelia ryškesnes oro permainas, kadangi šaltas oras yra tankesnis nei šiltas oras. Lietus trunka trumpiai, jis būna intensyvesnis, nei kai užslenka šiltieji frontai.
Įvairaus pobūdžio oro sąlygos gali būti aptinkamos okliuziniuose frontuose, pavyzdžiui, perkūnijos. Tačiau jų perėjimas labiau susijęs su oro masės sausėjimu.
Orografiniai arba reljefiniai krituliai atsiranda, kai oro masės yra vėjų stumiamos į viršų dėl žemės reljefo savybių, pvz., į didelį kalną. Oras, kylantis į viršų, adiabatiškai atšąla, sukelia debesų kondensaciją ir paskui iškrenta krituliai. Priešvėjiniai šlaitai gauna daugiau kritulių ir drėgmės negu pavėjiniai šlaitai. Pavėjiniuose šlaituose dėl mažesnio kritulių kiekio susidaro lietaus šešėlis.
Havajuose, Vaialealės kalnas yra žymus savo ekstremaliu kritulių kiekiu. Ši vietovė pasižymi vidutiniškai didžiausiu metiniu kritulių kiekiu Žemėje, su 10 800 mm kritulių per metus.[5]. Audrų sistemos paveikia regioną tarp spalio ir kovo. Iškrenta stiprūs lietūs. Vietinės klimato sąlygos žymiai skiriasi kiekvienoje saloje, dėl skirtingos topografijos, kuri yra padalinta į priešvėjinius (Koʻolau) ir pavėjinius (Kona) regionus. Priešvėjinius regionus veikia pasatai, atnešantys daug daugiau kritulių, nei pavėjiniuose šlaituose, kur orai yra daug sausesni ir saulėtesni. Oahu saloje debesys ir lietus dažniausiai stebimi priešvėjiniuose kalnų viršūnėse, kai pietinės salos regionai, kuriame įsikūrę svarbiausi miestai tokie kaip Honolulu ar Vaikiki gauna vidutiniškai per metus žymiai mažiau lietaus.
Sausus Atakamos orus nulemia jos geografinė padėtis ir Ramiojo vandenyno srovės. Atlanto vandenyno oro masės negali pasiekti dykumos, nes visi rytų krypties vėjų genami debesys įstringa rytiniuose Andų šlaituose. Vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, šaltoji Humbolto srovė teka į šiaurę nuo pat Antarkties. Nors link žemyno pučiantys vėjai neša drėgnas ir šiltas oro mases, šalta srovė jas atvėsina, todėl virš vandenyno formuojasi debesys, iškrenta krituliai. Tuo tarpu pakrantę pasiekia atvėsusios ir nusausėjusios oro masės, todėl čia susidaro tik rūkas. Šis rūkas, vietinių gyventojų vadinamas kamančaku, laikosi prie žemės ir būna iki 300 m aukščio.
Krituliai matuojami lietmačiu. Lietaus intensyvumas klasifikuojamas į tris kategorijas. Nedideliu lietumi laikoma, kai iškritusių kritulių kiekis neviršija 2,5 mm per valandą. Vidutiniškas lietus, kai iškritęs kritulių kiekis yra tarp 2,6 mm ir 7,6 mm per valandą. Smarkiu lietumi laikoma, kai iškritęs kritulių kiekis viršija 7,6 mm per valandą.[6]
Snygio intensyvumas matuojamas pagal sniego kritimo metu esantį matomumą. Kai matomumas siekia daugiau nei 1 kilometrą, sniegas vadinamas nedideliu. Vidutiniško intensyvumo sniegu laikoma, kai matomumas yra tarp 500 metrų ir 1 km. Smarkus sniegas būna, kai matomumas neviršija 500 metrų.[7]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
.jpg)
_in_Elko,_Nevada.JPG)
