Krikščionių Bažnyčia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Krikščionių Bažnyčia ekleziologijoje – terminas, kuriuo apibūdinama tai, ką skirtingos krikščionių konfesijos laiko tikru krikščionių bendruomenės kūnu arba pirmine Jėzaus įsteigta institucija.[1][2][3] Terminas „Krikščionių Bažnyčia“ mokslinėje bendruomenėje vartojamas kaip krikščionybės sinonimas, nepaisant to, kad ją sudaro kelios bažnyčios ar konfesijos, kurių daugelis laikosi doktrininio teiginio, kad egzistuoja tik „viena tikra bažnyčia“, atmetant kitas.[4][5][6]
Daugeliui krikščionių protestantų krikščionių bažnyčią sudaro du komponentai: regimoji bažnyčia, institucijos, kuriose „tiktai skelbiamas Dievo žodis ir jo klausomasi, ir Kristaus įsteigti sakramentai“, taip pat neregimoji bažnyčia – visi „išganytieji“ (šiems taip pat esant regimosios bažnyčios nariais).[7][2][8] Pagal šį neregimosios bažnyčios supratimą, „Krikščionių Bažnyčia“ (arba katalikiška bažnyčia) nekalba apie konkrečią krikščionišką konfesiją, bet apima visus asmenis, kurie buvo išganyti.[2] Atšakos teorija, kurios laikosi kai kurie anglikonai, teigia, kad Bažnyčios, išsaugojusios apaštališkąjį paveldėjimą, yra tikrosios Bažnyčios dalis.[9] Tai kertasi su vienintelės tikrosios bažnyčios krikščionių ekleziologine pozicija, kurią konkrečiai krikščionių institucijai taiko Katalikų Bažnyčia, Stačiatikių Bažnyčia, Rytų Stačiatikių Bažnyčios, Asirijos Rytų Bažnyčia ir Senovės Rytų Bažnyčia.[1][10][3]
Lietuvių kalboje bažnyčiai nusakyti vartojamas skolinys iš senosios rusų k. божница, susijęs su žodžiu „Dievas“ (богъ). Naujajame Testamente bažnyčiai apibūdinti vartojamas kitokios reikšmės senovės graikų k. žodis ἐκκλησία (eklezija), kurio pradinė reikšmė – „susirinkimas“.[11] Šis terminas pavartotas dviejose vietose Mato evangelijoje, 24 – Apaštalų darbuose, 58 – Pauliaus laiškų eilutėse, dviejose – laiško hebrajams eilutėse, vienoje – Jokūbo laiške, trijose – trečiajame Jono laiške ir 19 – Apreiškimo knygoje. Iš viso Naujojo Testamento tekste ἐκκλησία vartojamas 114 kartų, nors ne kiekvienu atveju tai reiškia bažnyčią.[12] Žodis taip pat vartojamas vietinėms bendruomenėms, taip pat visiems tikintiesiems nusakyti. [13] Lietuvių k. iš graikiškojo ἐκκλησία kilę žodžiai vartojami techninėje kalboje – „ekleziastinis“, „ekleziologija“.
Ankstyviausias užregistruotas krikščionybės termino vartojimas (sen. gr. Χριστιανισμός) priskiriamas Ignotui Antiochiečiui ir siekia maždaug 100 m. e. m.[14]
Keturi Bažnyčios bruožai, pirmą kartą paminėti Nikėjos tikėjimo išpažinimo tekste 381 m., yra tai, kad Bažnyčia esanti viena, šventa, katalikų (visuotinė) ir apaštalinė (kilusi iš apaštalų).[15]