Kovos menai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kovos menai – sporto šakos, pasižyminčios tarpusavio kova, grumtynėmis be šaunamųjų ginklų dažniausiai tarp dviejų asmenų. Šių menų studijavimo tikslai įvairūs, tačiau bendriausi yra fizinės pergalės prieš kitus asmenis užsitarnavimas, savigynos bei kitų gynybos nuo potencialios grėsmės tobulinimas. Tolimuosiuose Rytuose koviniai menai turi tiesioginį ryšį su hinduizmo, budizmo, daoizmo, konfucianizmo, šintoizmo religijomis bei šiuo regiono tautų tradicijomis.
Kovos menų arba kempo terminas Europoje atsirado tik XV a., nors Rytuose jis vyravo jau gilioje senovėje.
Kiekvienas kovinis menas turi savitą stilių, unikalius bruožus, darančius jį išskirtiniu, tačiau visų bendra savybė yra sistemingas technikos panaudojimas kovoje. Skiriasi mokymo metodai, į kurių gretas įtraukiami sparingai (kautynės treniruočių metu), koviniai technikos rinkiniai (rytuose žinomi kaip kata), šaltųjų ginklų panaudojimas, fizinės galios išbandymai bei psichologijos studijavimai.